Žiemos keliai – vienas didžiausių automobilio kėbulo priešų. Druska ir kiti reagentai, kuriais barstomos ir laistomos gatvės kovojant su apledėjimu, sukelia koroziją net ir tiems automobiliams, kurie turi gana gerą antikorozinę apsaugą iš gamyklos. Kaip apsaugoti kėbulą nuo rūdžių ir pailginti automobilio tarnavimo laiką?

Kodėl reagentai pavojingi kėbului

Patyrę vairuotojai žino: kai automobilio kėbulą rimtai pažeidžia korozija, remontas gali kainuoti tiek daug, kad jo atlikti paprasčiausiai nebeapsimoka. Todėl rūpestingas savininkas stengiasi neleisti, kad „rudoji liga“ įsisiautėtų. Deja, būtent žiemą susidaro itin palankios sąlygos rūdijimui.

• Druska ir kiti cheminiai mišiniai, kuriais žiemą barstomi ar laistomi keliai, gerokai paspartina metalo oksidavimosi procesus. Taip susidarę tirpalai dažnai ardo net galvaninę dangą (cinkavimą), fosfatavimą, anodinį padengimą ir kitas apsaugines dangas.
• Drėgmė ir temperatūros svyravimai, ypač atlydžiai, sudaro puikias sąlygas korozijai vystytis.
• Mechaniniai dažų ar lako pažeidimai atidengia metalą, kuris pradeda reaguoti su druska ir kitais cheminiais junginiais.
• Įtrūkimai ir įbrėžimai ant dugno bei ratų arkų antikorozinės mastikos – vietos, kur korozijos židiniai gali atsirasti ne iš karto, tačiau beveik užtikrintai.
• Korozija vadinamosiose paslėptose ertmėse – slenksčiuose, lonžeronuose, stiprinančiose dėžėse, durų viduje, vietose, kur kėbulo detalės sutampa keliais sluoksniais. Tai pats pavojingiausias korozijos tipas. Tokios vidinės ertmės tyliai rūdija, ilgai neduodamos jokių signalų, kol galiausiai rūdys nepragraužia metalo kiaurai ir neišlenda pro dažų sluoksnį.

Veiksmingi būdai apsaugoti automobilio kėbulą

1. Antikorozinis dugno, arkų ir slenksčių padengimas

• Rekomenduojama naudoti specialias mastikas bei bituminius ar polimerinius mišinius. Kokybiškų prekių ženklų automobiliai dažnai turi patikimą gamyklinę apsaugą, tačiau ji per 5–7 metus susidėvi.
• Reikia reguliariai (pageidautina kartą per metus) atnaujinti pažeistas esamos antikorozinės dangos vietas.
• Labai svarbu apdoroti suvirinimo siūles ir vidines ertmes. Kokybiškų automobilių šios zonos iš gamyklos būna padengtos apsauginėmis priemonėmis, bet senstant automobiliui šią apsaugą būtina atnaujinti naudojant specialius preparatus su paviršių džiovikliais ir inhibitoriais.

2. Apsauginės dangos ant dažų sluoksnio

• Vaškas (vaškinė poliravimo pasta) ar vadinamoji „keramika“ sukuria patikimą barjerą tarp dažų ir reagentų. Tačiau šią dangą būtina atnaujinti kas 6–12 mėnesių.
• Apsauginės plėvelės – poliuretaninės (0,19–0,35 mm storio) arba pigesnės vinilinės (0,08–0,15 mm) – patikimai saugo dažus nuo įbrėžimų ir cheminių medžiagų poveikio.

3. Reguliarus plovimas žiemą

• Ypač svarbu nuplauti reagentus nuo dugno ir ratų arkų – būtent tai padaryti sunkiausia.
• Bekontaktės plovyklos padeda pašalinti druskos likučius nuo dažų ir lako dangos.
• Ypač žalinga, jei druska aplipęs automobilis nenuplaunamas esant teigiamai temperatūrai – tada korozija metalą „valgo“ aktyviausiai. Esant žemesnei nei –5–7 °C temperatūrai, korozijos procesai gerokai sulėtėja.

4. Vietinis dažų ir lako dangos pažeidimų remontas

• Net ir nedidelius dažų bei lako nuskilimus būtina kuo greičiau uždengti – remontiniais dažais arba net tinkamos spalvos nagų laku.
• Prieš užlašindami dažų ar lako ant pažeistos vietos, įsitikinkite, kad metalo dugne dar nėra rūdžių. Jei jos jau atsirado, metalą reikia kruopščiai nuvalyti iki blizgesio.

5. Paslėptų ertmių apdorojimas

Ypač svarbu nepamiršti paslėptų ertmių – jas būtina „užpūsti“ specialiomis antikorozinėmis priemonėmis.

Rekomenduojama kas 3–5 metus antikorozinėmis medžiagomis apdoroti ne tik slenksčius, bet ir durų vidų, variklio dangčio, bagažinės (galinių hečbeko ar universalo durelių) ertmes.

Tam galima naudoti tiek mėgėjiškus aerozolinius preparatus, tiek profesionalias priemones su kompresoriumi. Toks apdorojimas ilgam apsaugo nuo vidinės korozijos, kurią pastebėti sunkiausia.

Ne vien druska: kuo dar barstomi keliai

Be tradicinės valgomosios druskos, kovai su apledėjimu naudojama visa eilė kitų medžiagų. Dažniausiai pasitelkiami smėlio ir druskos mišiniai, kuriuose derinamas abrazyvinis smėlio poveikis su druskos priešslydimo savybėmis.

Taip pat neretai naudojamas skaldos sijojimas ar net marmuro skalda. Šios medžiagos gerai padidina ratų sukibimą su kelio danga, tačiau vandenyje netirpsta ir lieka ant paviršiaus.

Iš cheminių reagentų, be valgomosios druskos (natrio chlorido, dar vadinamo natrio druska), dažnai naudojamas magnio chloridas, veiksmingai veikiantis žemesnėje temperatūroje, ir kalio formiatas – kalio druska, laikoma ekologiškesne alternatyva.

Kai kuriose šalyse naudojamas ir kalcio chloridas arba specialūs organiniai reagentai, pagaminti iš pramonės šalutinių produktų, pavyzdžiui, melasos. Visos šios medžiagos padeda žiemą užtikrinti saugesnį eismą, tačiau kartu didina ir riziką automobilio kėbului, spartindamos korozijos procesus.

Svarbiausia – nuosekli priežiūra

Kėbulo apsauga nuo reagentų – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė priemonių visuma. Pradžią šiam procesui duoda gamintojas, tačiau po kelerių eksploatacijos metų iniciatyvą turi perimti automobilio savininkas – dažnai jau ne pirmasis.

Jeigu vairuotojui svarbi jo automobilio būklė ir jis planuoja jį eksploatuoti dar ilgą laiką, būtina reguliariai atlikti antikorozinį apdorojimą, laiku plauti automobilį ir prižiūrėti dažų bei lako dangą. Tai padės išvengti rūdžių ir gerokai prailgins automobilio tarnavimo laiką net ir sudėtingomis žiemos sąlygomis.