Galite gauti net 1170 eurų siekiančią baudą: netrukus įsigalios svarbus draudimas, pasitikrinkite
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas šildymui deginti kietąjį iškastinį kurą.
Nors šis šildymo sezonas jau baigiasi, Aplinkos ministerija ragina gyventojus pokyčiams ruoštis iš anksto ir įsivertinti alternatyvas kitam sezonui, jei iki šiol šildymui buvo naudojama akmens anglis, durpės ar lignitas.
Nuo gegužės 1-osios, įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimams, kietąjį iškastinį kurą bus draudžiama deginti miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Draudimas taip pat galios kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau galės pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, artimiausias kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2026 m. liepos 1 d. Pagal 2021–2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-05-01 iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų.
2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus jau pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų (įskaitant ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemones).
Gegužės 1 d. įsigalios ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose.
Už pažeidimą gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Pažeidimų teisenos pradėjimas, tyrimai ir protokolų surašymas bus savivaldybių administracijų pareigūnų atsakomybė.
Šie pokyčiai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose.
Pabrėžiama, kad šildymui naudojamas iškastinis kuras daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai, nes deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų nei pasirinkus švaresnius šildymo sprendimus.
