Pastaraisiais metais daugelis pirkėjų jau priprato prie minties, kad maisto kainos kyla. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, jog kai kurios prekės brango gerokai sparčiau nei bendras kainų lygis, o Lietuva šiame kontekste tikrai išsiskiria.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais maisto kainos Europos Sąjungoje, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2,8 proc. Tačiau kai kurių produktų brangimas buvo kur kas ryškesnis – atskirais atvejais kainos šoktelėjo net 10 proc. ir daugiau.
Lietuva taip pat pralenkė Europos Sąjungos vidurkį. Vidutiniškai maisto prekės mūsų šalyje 2025 metais brango 4,1 proc., o kai kurių produktų kainų pokyčiai buvo dar įspūdingesni.
Kur maistas brango labiausiai?
Didžiausias maisto kainų augimas fiksuotas Rytų ir Pietryčių Europos regione. Rumunijoje maisto infliacija siekė 6,7 proc., Estijoje – 6,2 proc., Bulgarijoje – 5,7 proc., Latvijoje – 5 proc. Šios šalys gerokai viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį.
Tuo metu Prancūzijoje maisto kainos kilo tik 0,7 proc., Suomijoje – 1,4 proc., Slovakijoje – 1,8 proc. Kipras išsiskyrė tuo, kad maisto kainos ten praktiškai neaugo.
Baltijos valstybės atsidūrė tarp sparčiau brangstančių rinkų. Tai reiškia, kad regiono pirkėjai infliaciją jautė stipriau nei dalis Vakarų Europos gyventojų.
Kai kurie produktai brango dviženkliu tempu
Iš 64 „Eurostat“ stebimų įprastinių maisto produktų kainų sumažėjimas buvo užfiksuotas tik aštuoniems. Vieno produkto kaina liko nepakitusi, o visi kiti – brango.
Europos Sąjungoje labiausiai pabrango šokoladas – 17,9 proc. Šaldytų vaisių kainos padidėjo 13 proc., jautienos ir veršienos – 10 proc. Taip pat reikšmingai kilo kiaušinių kainos – 8,4 proc., sviesto – 8,3 proc., ožkienos ir ėrienos – 7,2 proc.
Cukraus, uogienės ir medaus kainos pakilo 6,8 proc., šviežio nenugriebto pieno – 5,7 proc. Valgomieji aliejai ir konservuoti vaisiai brango po 4,7 proc., paukštiena – 4,4 proc.
Vis dėlto buvo ir išimčių. Labiausiai atpigo alyvuogių aliejus – net 22,9 proc. Taip pat sumažėjo cukraus kainos – 11 proc., aliejų ir riebalų – 5,4 proc., bulvių – 5,2 proc.
Lietuvoje šokoladas tapo prabangos preke?
Lietuvoje iš visų nagrinėtų produktų labiausiai pabrango šokoladas – net 32 proc. Tai reiškia, kad 2 eurus kainavusi plytelė galėjo pabrangti iki maždaug 2,68 euro.
Antroje vietoje pagal brangimą atsidūrė jautiena ir veršiena – jų kainos pakilo 17 proc. Kiaušiniai ir sviestas brango apie 8 proc., tiek pat – ožkiena ir ėriena. Šaldytų vaisių kainos pakilo 7 proc.
Tokia dinamika rodo, kad net ir įprasti kasdieniai produktai gali gerokai išauginti pirkinių krepšelio vertę.
Ko tikėtis 2026 metais?
Žemės ūkio duomenų centras prognozuoja, kad grūdų ir iš jų gaminamų produktų kainos artimiausiu metu turėtų išlikti stabilios. Kadangi nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, duonos ir kitų grūdinių gaminių mažmeninės kainos neturėtų didėti.
Esant palankioms oro sąlygoms ir geram derliui, 2026 metais galėtų atpigti obuoliai. Pieno sektoriuje situacija sudėtingesnė. Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir stipri konkurencija tarp eksportuotojų lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą didmeninėje rinkoje.
Vidutinė didmeninė sviesto kaina Europos Sąjungoje 2025 metų spalį siekė 5,76 Eur už kilogramą be pridėtinės vertės mokesčio ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau mažėjo – iki 5,42 Eur už kilogramą. Tarptautinėje „Global Dairy Trade“ prekybos sistemoje sviesto kaina per vieną sesiją sumažėjo 12,4 proc.
Vis dėlto mažmeninės kainos ne visada seka didmenines. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2025 metų spalį gamintojo sviesto kaina sumažėjo 6,53 proc., tačiau mažmeninė kaina tuo pat metu padidėjo 0,76 proc.
Kiaušiniai gali dar brangti
Ekspertai įspėja, kad šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu gali išlikti aukštos. Žiemos mėnesiais ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai gali dar šiek tiek pabrangti.
Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Tuo metu dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių galima tikėtis mažesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.
Pavyzdžiui, 2025 metų lapkritį, palyginti su spaliu, vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc.
Akivaizdu viena – maisto kainų dinamika išlieka nevienoda. Vienos prekės pinga, kitos brangsta, o pirkėjams belieka atidžiau planuoti savo krepšelį ir stebėti rinkos pokyčius.
