Plomba – tai laikinas sprendimas, kuris laikui bėgant reikalauja korekcijos arba pakeitimo, net jei dantis neskauda.
Odontologės Irinos Pilch teigimu, nė viena plomba – nesvarbu, kokia jos kaina ar iš kokios medžiagos ji pagaminta – negali tarnauti labai ilgai. Visi plombavimo medžiagų tipai ilgainiui šiek tiek susitraukia, tad plombos tarnavimo trukmė visada yra tik laiko klausimas.
Ankstyvoje stadijoje tarp plombos ir danties audinių gali atsirasti labai nežymių atsisluoksniavimų. Jeigu šio etapo nepraleidžiame, situaciją dažnai galima ištaisyti paprastu plombos paviršiaus šlifavimu ir poliravimu.
Tačiau, jei į atsisluoksniavimą nekreipiama dėmesio, po plomba pradeda vykti destrukciniai procesai. Gydytoja pabrėžia, kad teisingai uždėta plomba neturi „kabintis“ – jos paviršius turi sklandžiai pereiti į danties audinį, be aštrių, juntamų kraštų.
Net jei plomba yra matoma vizualiai, jos kraštas neturėtų būti juntamas liežuviu ar kramtant maistą.
Kaip patikrinti, ar plomba dar gera?
Vienas paprasčiausių plombos būklės patikrinimo būdų – naudoti dantų siūlą. Jeigu valant tarpdančius siūlas pradeda irti, skaidytis į pluoštelius ar plyšta, tai signalizuoja, kad plombos kraštas jau pažeistas. Tokiu atveju plomba nebeatlieka apsauginės funkcijos ir net gali prisidėti prie antrinio ėduonies vystymosi.
Odontologė taip pat įspėja: skausmo nebuvimas dar nereiškia, kad problema neprogresuoja.
Uždegiminiai ir ėduonies procesai dažnai vystosi be ryškių simptomų. Jei jie ignoruojami, pažeidimas gilėja: pradinis ėduonis pereina į vidutinį, vėliau – į gilų, o tuomet – į nervo uždegimą, kuris galiausiai gali baigtis nervo pašalinimu.
Pasak Irinos Pilch, būtent taip susidaro uždaras nuolatinių odontologinių intervencijų ratas. Jo galima išvengti reguliariai tikrinantis ir laiku koreguojant arba pakeičiant plombas.
Plombų būklės kontrolė – tai ne formalumas, o svarbus žingsnis, padedantis išsaugoti dantį ir išvengti sudėtingo bei brangaus gydymo ateityje.
