Žarnyno vėžys vis dažniau kerta jauniems: mokslininkai įvardijo grupę, kuriai gresia didžiausias pavojus
Nerimą keliantis storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio mirčių augimas tarp jaunesnių suaugusiųjų daugiausia fiksuojamas tarp žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą. Naujo tyrimo autoriai teigia, kad tai gali rodyti socioekonominių veiksnių įtaką.
Pastaraisiais metais visuomenės dėmesį į šią problemą atkreipė ir žinomų žmonių istorijos, tačiau naujasis darbas laikomas pirmuoju, detaliau parodžiusiu, kurioms gyventojų grupėms šis augimas smogia labiausiai.
Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius 30 metų mirčių nuo storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio didėjimas tarp jaunų suaugusiųjų beveik visas buvo susijęs su žmonėmis, neturinčiais ketverių metų trukmės aukštojo mokslo diplomo.
Specialistai pabrėžia, kad pats diplomas nuo vėžio neapsaugo. Vis dėlto išsilavinimas dažnai atspindi kitas aplinkybes: žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, paprastai uždirba mažiau, dažniau maitinasi prasčiau, rečiau sportuoja ir turi mažesnes galimybes gauti medicinos paslaugas.
Ketvirtadienį žurnale JAMA Oncology paskelbtas tyrimas, pasak Niujorke esančio Stony Brook vėžio centro tyrėjo Paolo Boffettos, kuris šiame darbe nedalyvavo, yra pirmasis nacionalinio masto tyrimas, aiškiai parodęs tokį ryšį.
„American Cancer Society“ tyrėjai rėmėsi valdžios institucijų duomenimis apie daugiau kaip 101 tūkst. jaunesnių suaugusiųjų (25–49 metų), mirusių nuo storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio 1994–2023 metais.
Bendrai šios amžiaus grupės mirtingumo rodiklis išaugo nuo maždaug 3 iki maždaug 4 mirčių 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu žmonėms, kurių išsilavinimas apsiribojo vidurine mokykla, rodiklis padidėjo nuo 4 iki 5,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų. O tarp turinčių bent bakalauro laipsnį rodiklis nepakito ir išliko 2,7 mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Tyrimo pirmasis autorius Ahmedinas Jemalas teigė, kad rezultatai pabrėžia visuomenės informavimo svarbą ir ragina jaunesnius suaugusiuosius atkreipti dėmesį į patikros rekomendacijas.
Galimi simptomai: kraujas išmatose arba kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pakitę tuštinimosi įpročiai (pavyzdžiui, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kelioms dienoms užsitęsęs išmatų susiaurėjimas), neplanuotas svorio kritimas, spazmai ar pilvo skausmas.
„American Cancer Society“ skaičiuoja, kad šiemet JAV bus diagnozuota daugiau kaip 158 tūkst. storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Apskritai tai – antra pagal mirtingumą onkologinė liga šalyje po plaučių vėžio, o 2026 metais ji, kaip prognozuojama, nusineš daugiau kaip 55 tūkst. gyvybių.
Jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų mirtys sudaro apie 7 proc. visų atvejų – maždaug 3 900. Anksčiau šiais metais „American Cancer Society“ tyrėjai pranešė, kad mirtingumas nuo šios ligos JAV gyventojams iki 50 metų nuo 2005-ųjų kasmet didėjo vidutiniškai 1,1 proc., todėl dabar tai yra mirtiniausias vėžys šioje amžiaus grupėje.
Mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kas lemia augimą. Vis dėlto nurodomi rizikos veiksniai: nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, mityba, kurioje daug raudonos ar perdirbtos mėsos ir mažai vaisių bei daržovių, taip pat šeiminė storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio istorija.
2021 metais „American Cancer Society“ pakeitė patikros gaires ir rekomenduojamą amžių JAV suaugusiesiems pradėti tikrintis sumažino nuo 50 iki 45 metų.
Tyrėjai aiškino, kodėl buvo pasirinktas būtent išsilavinimo kriterijus. Mirties liudijimuose paprastai nėra informacijos apie asmens pajamas ar daugumą kitų gyvenimo aplinkybių, tačiau juose nurodoma, kiek metų žmogus mokėsi. Kiti tyrimai taip pat rodo, kad šis rodiklis dažnai sutampa su pajamų, sveikatos draudimo, fizinio aktyvumo ir lėtinių ligų statistika. Vis dėlto išsilavinimas tėra netiesioginis rodiklis ir neatsako į tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, ar žmogus turėjo sveikatos draudimą.
„Dėmesys išsilavinimui iš esmės buvo nulemtas to, kad būtent ši informacija buvo prieinama duomenyse“, – pažymėjo P. Boffetta.
