Teisėje egzistuoja principų, kurie turėtų būti tokie pat aiškūs ir neginčijami kaip matematinė taisyklė „du kart du“. Vienas iš jų – nukentėjusiojo dalyvavimas administraciniame procese kaip būtina sąlyga teisingam sprendimui priimti. Administracinių nusižengimų bylose nepakanka vien formaliai pripažinti nukentėjusiojo teises – jos turi būti realiai užtikrinamos ir įgyvendinamos.
Vien tai, kad asmuo įvardytas nukentėjusiuoju, dar nereiškia, jog jis turėjo realią galimybę pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininko Domanto Velykio teigimu, teismų praktika aiškiai nurodo: jeigu nukentėjusysis neturi realios galimybės dalyvauti procese, toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas teisėtu.
Kas laikomas nukentėjusiuoju administraciniame procese?
Šią poziciją nuosekliai pagrindžia ne tik Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimai. Visų pirma būtina aiškiai suprasti, kas administraciniame procese laikomas nukentėjusiuoju.
ANK nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Toks statusas suteikiamas administracinio nusižengimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu.
Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančios ar nagrinėjančios institucijos protokolu ar nutarimu, taip pat teismo nutartimi. Nuo šio momento jam atsiranda visos įstatyme numatytos procesinės teisės.
Nukentėjusiojo teisės administraciniame procese
Domantas Velykis atkreipia dėmesį, kad ANK įtvirtina svarbų nukentėjusiojo teisių paketą. Tai – teisė dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus.
Taip pat nukentėjusysis turi teisę reikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti procesinius sprendimus bei naudotis kitomis įstatyme nustatytomis teisėmis. Šių teisių apimtis lemia ir teismo pareigas, kurios negali būti vien deklaratyvios.
Teismo pareiga informuoti nukentėjusįjį
LAT praktikoje aiškiai išaiškinta, kad teismas privalo informuoti nukentėjusįjį apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie priimtą procesinį sprendimą. Tokiu būdu užtikrinama nukentėjusiojo galimybė realiai dalyvauti procese.
Ši pareiga būtina tam, kad nukentėjusysis galėtų duoti parodymus, pasinaudoti teise apskųsti sprendimą ir įgyvendinti kitas jam suteiktas procesines teises. Priešingu atveju teismo procesas neatitinka teisingumo standartų.
Šalių lygybės principas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje
AVOCAD teisininko teigimu, šį požiūrį palaiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Jo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas šalių lygybės principas kaip sudėtinė teisingo bylos nagrinėjimo dalis.
Šis principas reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų realią galimybę pristatyti savo poziciją ir nebūtų pastatyta į akivaizdžiai nepalankesnę padėtį nei kita šalis. Jeigu viena šalis neinformuojama apie posėdį, o kita jame dalyvauja, lygybės principas praranda prasmę.
Nukentėjusiojo dalyvavimo reikšmė
Apibendrindamas teisės aktus ir teismų praktiką, Domantas Velykis pabrėžia, kad būtina sąlyga nagrinėti administracinio nusižengimo bylą yra nukentėjusiojo dalyvavimas posėdyje arba bent jau tinkamas jo informavimas apie posėdžio laiką ir vietą.
Jeigu teismas šios pareigos neįvykdo ir bylą išnagrinėja nukentėjusiajam nedalyvaujant, kai jis nebuvo tinkamai informuotas, tai laikoma esminiu proceso pažeidimu, sukeliančiu reikšmingas teisines pasekmes.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Vienoje byloje vairuotojas, pažeidęs kelio ženklą „Duoti kelią“, susidūrė su dviratininku ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Dviratininkas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau apylinkės teismas jo apie posėdį neinformavo ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
LAT konstatavo esminį ANK pažeidimą, kuris suvaržė nukentėjusiojo teisę būti išklausytam, panaikino apylinkės teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Analogiška pozicija suformuota ir byloje dėl pėsčiojo kliudymo bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Pasak AVOCAD teisininko, teismų praktika aiškiai parodo, kad administracinių nusižengimų bylose nepakanka formaliai pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. Esminę reikšmę turi reali galimybė dalyvauti procese, būti informuotam, išklausytam ir pasinaudoti įstatyme suteiktomis teisėmis.
Tik užtikrinus šias sąlygas administracinis procesas gali būti laikomas teisėtu, teisingu ir atitinkančiu tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisingo teismo standartus.
