Jurginai – vienos ryškiausių ir dėkingiausių vasaros gėlynų žvaigždžių. Tai šilumamėgiai augalai, kilę iš šiltesnio klimato zonų, todėl nėra atsparūs šalčiui. Dėl šios priežasties mūsų sąlygomis jurginai į atvirą gruntą sodinami gana vėlai. Tačiau pasitelkus paprastą prašaknijimo būdą jų žydėjimą galima paankstinti beveik mėnesiu, o vieną gumbą paversti keliais naujais augalais. Toliau pateikiama aiški instrukcija, kaip tai padaryti namų sąlygomis.
Jurginai – vienos svarbiausių vasaros gėlynų daugiamečių gėlių. Jie žavi spalvų įvairove, skirtingu augalų aukščiu ir įvairiomis žiedų formomis. Kadangi jurginai visiškai netoleruoja šalnų, jų gumbai į atvirą gruntą paprastai sodinami tik antroje gegužės pusėje, kai nebelieka vėlyvų pavasario šalnų pavojaus. Tokiu metu pasodinti jurginai dažniausiai pradeda žydėti tik liepos mėnesį.
Žydėjimą galima gerokai paankstinti. Vietoj to, kad pavasarį gumbus sodintume tiesiai į dirvą, juos galima pradėti auginti vazonuose patalpoje, o tik vėliau perkelti į nuolatinę vietą lauke. Taip augalai vegetaciją pradeda anksčiau ir pražysta maždaug mėnesiu anksčiau – jau gegužę arba birželio pradžioje. Šis procesas vadinamas jurginų prašaknijimu.
Prašaknijimą geriausia pradėti nuo sausio pabaigos ar vasario pradžios ir baigti iki kovo pabaigos. Gumbų dydis nėra lemiamas, tačiau labai svarbu, kad jie būtų sveiki, tvirti, be puvinio ar pelėsio požymių. Ant kiekvienos gumbų dalies turi būti bent viena akutė – būtent iš jos išauga naujas ūglis.
Jurginų prašaknijimas žingsnis po žingsnio
Prieš sodinimą būtina kruopščiai apžiūrėti jurginų gumbus ir pašalinti visus pažeistus, supuvusius ar visiškai sudžiūvusius fragmentus. Jei gumbai atrodo per sausi, prieš sodinimą juos galima pamerkti į vandenį 3–4 valandoms, kad atgautų drėgmę.
Didelius vazonus reikėtų pripildyti lengvo, laidų vandenį praleidžiančio substrato. Norint pagerinti dirvos struktūrą, galima įmaišyti perlito. Į kiekvieną vazoną paguldomas vienas gumbas, akutes nukreipiant į viršų. Gumbas užberiamas tik plonu žemės sluoksniu, nes jurginai nemėgsta gilaus sodinimo.
Dirva lengvai sudrėkinama, o vazonai pastatomi šviesioje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra siekia apie 15 °C. Jei gumbai dideli, juos galima atsargiai padalyti į kelias dalis, tačiau kiekvienoje dalyje būtina palikti bent vieną aiškiai matomą akutę.
Jurginų prašaknijimas sandariuose maišeliuose
Jurginus galima prašaknyti ir sandariuose užspaudžiamuose maišeliuose. Tai patogus būdas, kai trūksta vietos vazonams. Maišeliai pripildomi puraus substrato, į juos įdedami gumbai ir lengvai sudrėkinama žemė. Maišeliai beveik sandariai užspaudžiami ir padedami šviesioje patalpoje, kur temperatūra neviršija 15 °C.
Tokioje aplinkoje šaknys formuojasi labai greitai, o pirmieji ūgliai dažnai pasirodo jau po 10 dienų. Šie jauni ūgliai vėliau puikiai tinka jurginų dauginimui.
Jurginų dauginimas ūglinėmis (stiebinėmis) atžalomis
Prašaknijimas – ne tik būdas paankstinti žydėjimą, bet ir puiki galimybė jurginus padauginti. Iš vieno sveiko gumbų komplekto galima išauginti kelis naujus augalus.
Kai prašaknytuose gumbuose pasirodo ūgliai (paprastai po 2–3 savaičių), pasirenkami stiprūs, ne trumpesni kaip 3 cm ilgio ūgliai. Jie aštriu, švariu peiliu nupjaunami kuo arčiau gumbų pagrindo, geriausia kartu su nedideliu gumbų fragmentu. Ūglio apačia pamerkiama į šaknų formavimąsi skatinančią priemonę ir pasodinama į mažą vazonėlį su lengvu, laidžiu substratu.
Vazonėliai uždengiami plėvele ar skaidriu gaubtu ir laikomi šviesioje vietoje, kur palaikoma apie 15 °C temperatūra. Svarbu reguliariai vėdinti ir palaikyti tolygią dirvos drėgmę. Po 4–6 savaičių ūgliai būna gerai įsišakniję ir gali būti persodinami į didesnius vazonus. Augimo metu verta lengvai nugnybti viršūnes, kad jurginai labiau šakotųsi ir vėliau gausiau žydėtų.
Taip padaugintus jurginus į atvirą gruntą sodinkite tuo pačiu metu kaip ir prašaknytus gumbus – ne anksčiau kaip antroje gegužės pusėje, kai visiškai nebelieka šalnų pavojaus.
