Senų krūmų šalinimas iš sodo dažnai tampa tikru iššūkiu. Net ir nupjovus viršžeminę dalį, augalai neretai vėl atželia, o šaknys dar ilgai trukdo kasti, sodinti ar įrengti veją. Toliau paaiškinama, kodėl taip nutinka, ir pateikiami keli paprasti, bet veiksmingi būdai, kaip greitai ir be sunkios technikos atsikratyti senų krūmų liekanų.
Neretai pasitaiko, kad nupjautas krūmas po kurio laiko vėl ima augti. Taip nutinka dėl augalų prisitaikymo išlikti net ir pažeidus viršžeminę dalį. Šaknys kaupia vandenį ir maisto medžiagas, todėl krūmas tam tikrą laiką gali „gyventi iš atsargų“. Nupjovus antžeminę dalį ir pašalinus augimo viršūnę, augalas patiria stiprų stresą, kuris suaktyvina miegančius pumpurus. Dažniausiai jie būna šalia stiebo ar kamieno pagrindo, ir iš jų greitai išauga nauji ūgliai.
Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurios rūšys sudaro šakninius atžalynus – nauji ūgliai išauga ne tik prie kelmo, bet ir toliau nuo jo, iš šaknų. Taip elgiasi, pavyzdžiui, gudobelės, lanksvos, lazdynai. Dėl šios priežasties, net ir kruopščiai pašalinus kamieną ar stambesnes šakas, krūmas vis tiek gali atželti.
Ypač problematiški yra senesni, gerai įsišakniję krūmai. Jų šaknų sistema būna plačiai išsikerojusi, giliai įaugusi ir sukaupusi daug vandens bei maisto medžiagų. Toks augalas turi pakankamai energijos vis iš naujo leisti atžalas, net jei viršžeminė dalis ne kartą šalinama.
Kaip greitai pašalinti nupjautų krūmų liekanas?
Jeigu norite atsikratyti atželiančių krūmų be sunkiųjų žemės ūkio mašinų, svarbu susilpninti ir sunaikinti kamieną bei šaknų sistemą taip, kad augalas nebepajėgtų leisti naujų ūglių. Toliau pateikiami keli būdai, kuriuos nesunku pritaikyti buityje.
Pirmiausia likusią krūmo dalį – kelmą ar storą šaknį – reikia paruošti. Keliose vietose išgręžkite gilias skyles (kiek įmanoma gilyn į medieną ir šaknį). Į kiekvieną angą priberkite kepimo sodos ir užpilkite actu. Tarp šių medžiagų vykstanti cheminė reakcija silpnina medienos ir žievės struktūrą, trikdo vandens ir maisto medžiagų judėjimą.
Norėdami sustiprinti poveikį, kelmą galite apvynioti maistine plėvele, kad medžiagos ilgiau veiktų viduje ir lėčiau išgaruotų. Po kurio laiko mediena tampa trapi, minkšta ir ją daug lengviau pašalinti rankomis arba kastuvu. Esant tvirtesniems, seniems kelmams, procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus.
Kitas būdas taip pat pagrįstas medžiagų veikimu per išgręžtas skyles. Kelme arba matomoje storoje šaknyje išgręžkite kelias gilesnes angas. Į jas priberskite karčiosios druskos (Epsom druska, magnio sulfatas) ir užpilkite truputį vandens, kad druska pradėtų skverbtis į medieną ir šaknis.
Tuomet kelmą uždenkite tamsia plėvele arba tiesiog užberkite žemėmis. Dėl didelės druskos koncentracijos augalas greičiau išdžiūsta, o šaknys ir mediena ima irti. Po kurio laiko kelmas tampa trapus ir jį lengviau išardyti bei iškasti.
Dar vienas metodas – amonio salietros naudojimas. Ji veikia ne tiek kaip nuodas, kiek kaip medienos ir organinių liekanų irimą spartinanti medžiaga. Išgręžkite skyles kelme ir šaknyse, į kiekvieną jų suberkite salietros ir lengvai sudrėkinkite.
Po to visą plotą uždenkite tamsia, nepermatoma ir neorui laidžia plėvele. Augalas, bandydamas leisti naujus ūglius, eikvos vidines atsargas, o šviesos stoka neleis jiems fotosintetinti ir augti. Tuo pat metu salietra spartins organinių audinių irimą, skatindama dirvožemyje gyvenančių bakterijų ir grybų veiklą. Po kelių mėnesių kelmas gerokai suminkštėja ir jį galima lengviau iškasti.
Ekologiškas ir labai veiksmingas, nors ir lėtesnis, būdas – speciali medieną ardančių grybų grybiena. Tokius preparatus galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse.
Likusiame kelme ar storoje šaknyje išgręžkite keletą gilesnių skylių ir, vadovaudamiesi gamintojo instrukcija, suleiskite ar įberkite į jas grybienos. Tada vietą pridengkite, kad neišdžiūtų ir grybiena geriau prigytų.
Procesas gali užtrukti kelis mėnesius ar net visą sezoną, tačiau yra itin veiksmingas: mediena pamažu suyra, tampa minkšta ir trapi, o likučius nesunkiai pašalinsite kastuvu ar kapliu, beveik be papildomų priemonių.
