Mažakraujystė smogė netikėtai?Specialistai įspėja, kada vien mitybos pokyčių jau nebeužtenka

Rudenį ir žiemą organizmui dažniau pritrūksta geležies, o tai gali lemti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą ar sumažėjusį darbingumą. Pajutus šiuos simptomus svarbu jų neignoruoti ir laiku atlikti kraujo tyrimus – įvertinti hemoglobino ir feritino rodiklius, kad būtų išvengta mažakraujystės.

Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje ir audiniai nebegauna pakankamai deguonies. Dažniausi nusiskundimai: nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, širdies plakimo pojūtis, sumažėjęs darbingumas, prastesnė koncentracija, plaukų slinkimas.

Šie simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl žmonės juos neretai sieja su stresu, įtemptu gyvenimo tempu ar pervargimu ir ilgą laiką nesikreipia į gydytoją.

Šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis tenka susidurti kasdienėje klinikinėje praktikoje.

„Dažniausia anemijos priežastis – geležies stoka. Ji gali išsivystyti ne tik dėl nevisavertės mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu vertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – aiškina gydytoja.

Didžiausia rizika – moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms

Geležies trūkumas ypač dažnas moterims, kurių menstruacijos gausios ar užsitęsusios, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Didesnę riziką patiria ir žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Tokiais atvejais vien mitybos pakeitimų dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Pasak gydytojos, itin pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei senjorai. Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje grupėje ji visada reikalauja išsamaus ištyrimo.

Kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba linkusi kartotis, rekomenduojama atlikti išplėstines ištyrimo programas. Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus, paslėptą kraujo netekimą. Toks nuodugnus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslingą gydymą.

Šaltasis sezonas – dažnesnės geležies stokos metas

„Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau. Tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu. Net ir esant nespecifiniams simptomams, verta atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius, galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – pabrėžia A. I. Banaitė.

Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš mažėjant hemoglobino kiekiui. Nors laboratorijų pateikiama feritino normos apatinė riba dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l reikšmės neretai jau siejamos su simptomais. Todėl dažnai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l rodiklio.

„Vis dažniau matome situacijų, kai hemoglobino rodikliai yra normos ribose, tačiau geležies atsargos sumažėjusios. Tokiais atvejais žmogus gali jaustis prastai, nors bendras kraujo tyrimas atrodo geras. Laiku nustačius geležies stoką, galima užkirsti kelią anemijos išsivystymui“, – sako gydytoja.

Gydymo galimybės

Geležies stoka ir mažakraujystė dažniausiai sėkmingai koreguojamos tinkamai parinktu gydymu. Konkreti gydymo taktika priklauso nuo būklės sunkumo, priežasties ir to, kaip pacientas toleruoja taikomas priemones.

Lengvesniais atvejais pirmiausia rekomenduojama koreguoti mitybą ir vartoti geležies papildus tabletėmis. Vis dėlto toks gydymas trunka kelis mėnesius, ne visada yra pakankamai veiksmingas ir gali sukelti virškinamojo trakto šalutinių poveikių.

Kai gydymas tabletėmis nepadeda, yra netoleruojamas arba reikia greitesnio poveikio, taikoma intraveninė geležies terapija. Vienas šiuolaikinių preparatų – geležies derisomaltosas, leidžiantis greitai ir patikimai papildyti geležies atsargas.

„Lašelinės skiriamos įvairiose klinikose, įvertinus paciento kraujo tyrimus ir indikacijas. Dažnai pakanka vienos procedūros, išvengiama virškinamojo trakto šalutinių poveikių, o savijauta pagerėja greičiau nei vartojant tabletes“, – pasakoja A. I. Banaitė.