Dar liko laiko, bet skaičiuojančių jau daug. Astronomijos kalendoriai aiškiai rodo – 2027 metų rugpjūčio 2 dieną įvyks vienas įspūdingiausių šio amžiaus reiškinių. Saulės užtemimų būna visokių, bet šis – kitoks. Retas, ilgas ir stulbinantis.
Jo laukiama ne tik mokslininkų pasaulyje – vis daugiau keliautojų planuoja maršrutus, ieško tinkamiausių vietų stebėjimui. Viena diena taps ypatinga ne tik mokslo bendruomenei, bet ir tiems, kurie nori bent kartą gyvenime pamatyti, kaip vidury dienos danguje įsivyrauja tamsa.
Ką tiksliai matysime 2027 metų rugpjūtį?
NASA jau patvirtino – visiško užtemimo fazė truks daugiau nei šešias minutes. Tai ilgiausias toks įvykis visame 21-ajame amžiuje. Tokios trukmės reiškiniai – itin reti, o prognozės rodo, kad iki kito panašaus teks laukti bent šimtmetį.
Užtemimo išskirtinumas slypi labai tikslioje dangaus kūnų pozicijų kombinacijoje. Žemė tuo metu bus toliausiame taške nuo Saulės – ji atrodys kiek mažesnė. Mėnulis tuo tarpu priartės prie perigėjaus – arčiausiai Žemės esančio taško – todėl padidės vizualiai ir galės ilgiau visiškai uždengti Saulės diską.
Be to, šešėlio kelias eis per teritorijas netoli pusiaujo – tai sukuria palankesnes sąlygas ilgesniam visiško užtemimo laikui. Mokslininkai šį procesą gali prognozuoti labai tiksliai, naudodami matematiką ir fiziką – tokia dalis mažai kintanti.
Kur bus galima tai pamatyti?
Užtemimo juosta drieksis per didelę planetos dalį. Pradžia – virš Atlanto vandenyno, o toliau – kelionė per Europą, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir Aziją.
Tarp svarbiausių šalių, kur šis reiškinys bus matomas visiškai: Ispanija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Sudanas, Saudo Arabija, Jemenas, Somalis. Visa trajektorija sieks daugiau nei 15 tūkst. kilometrų – įspūdinga atkarpa, kurią padengs Mėnulio šešėlis.
Vienas iš ryškiausių taškų – Luksoras Egipte. Ten prognozuojamas vienas iš ilgiausių tamsos epizodų. Be to, tikimasi palankių oro sąlygų – o tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių rinksis būtent ten.
Kodėl šis reiškinys kelia tiek susidomėjimo?
Užtemimai savaime visada sukelia smalsumą, bet tokios trukmės įvykiai – ypač reti. Iki šiol ilgiausias šiuolaikiškai stebėtas užtemimas įvyko 1991 metais. Nuo to laiko nė vienas buvęs neprilygo pastarajam. Todėl nenuostabu, kad astronomijos entuziastai, fotografai, net atsitiktiniai keliautojai pradeda ruoštis gerokai iš anksto.
Toks reiškinys – ne tik mokslinis objektas. Tai ir emocinis išgyvenimas, kai viskas aplink nurimsta, dangus aptemsta ir kelioms minutėms pasaulis atrodo visai kitoks. Tai momentas, kurio niekas nepakartos nei nuotrauka, nei pasakojimu – tai reikia matyti pačiam.
Kaip stebėti saugiai?
Užtemimo grožis gali būti pavojingas – ypač akims. Nėra saugu žiūrėti į Saulę be tinkamos apsaugos, net jei atrodo, kad jos didžioji dalis uždengta. Vienintelis saugus metas – visiškas užtemimas, ir tik tose zonose, kur jis iš tiesų įvyks.
Tarptautinės organizacijos primena – būtina naudoti specialius akinius, sertifikuotus pagal ISO 12312-2 standartą. Teleskopai ar žiūronai turi būti su specialiais filtrais. Jokios improvizacijos – paprasti akiniai nuo saulės, foto plėvelės ar suvirinimo stiklai čia netinka.
