Gintarė – vilnietė, ilgą laiką odontologines paslaugas rinkdavosi tik privačiose klinikose. Kaip pati sako, būdavo patogu, kokybė niekada nenuvildavo, bet kainos kaskart „skaudžiai primindavo apie realybę“.
Pasak jos, retas apsilankymas atsieidavo mažiau nei 200 eurų – dažniausiai daugiau. Todėl mintis apie valstybines gydymo įstaigas ne tik neviliojo, bet atrodė kaip ėjimas į nežinią, lydimą vaikystės baimių ir draugų pasakojimų apie „nelaimingą dantų taisymą“.
Ši baimė nebuvo iš piršto laužta. Kaip pati moteris pasakoja, prisiminimai iš vaikystės, kai poliklinikos kabinetas asocijavosi su nekantrumu, šaltu metalu ir stipriu skausmu, ilgai neleido net svarstyti alternatyvos privatiems kabinetams. „Buvau nusiteikusi, kad už kokybę tenka sumokėti daug, bet bent jau būsiu rami“, – prisipažįsta ji.
Tačiau situacija pasikeitė visai netikėtai. Iškritusi danties plomba tapo paskutiniu lašu – nusprendė pabandyti kitą kelią. Registracijos metu pasirinko Karoliniškių polikliniką – iš dalies dėl artumo, iš dalies dėl to, kad šią įstaigą buvo paminėję keli pažįstami.
Su didžiule vidine įtampa, tarsi laukdama egzamino, ji laukė vizito dienos.
Apsilankymas tapo netikėtu atradimu
Gintarė neslepia – į gydytojos kabinetą ėjo su virpančiu balsu ir vis dar neatslūgusia įtampa. „Atsisėdusi į kėdę, tyliai meldžiausi, kad tik neskaudėtų, kad viskas praeitų be dramų…“ Tačiau iš pirmųjų minučių pajuto – čia viskas kitaip, nei įsivaizdavo.
Poliklinikoje ją pasitikusi gydytoja – ne tik profesionali, bet ir žmogiškai šilta. Išklausė, nuramino, kantriai atsakinėjo į visus klausimus. Jokio spaudimo, jokio skubėjimo, jokios arogancijos, kurios dažnai žmonės tikisi iš nemokamų paslaugų.
Pasak Gintarės, tai buvo netikėta – „malonus šokas“. Dar daugiau – procedūra praėjo visiškai neskausmingai, o svarbiausia, ji truko trumpai ir be jokių nepatogumų.
Patirtis, kuri keičia nuomonę
Kaina? Vos 20 eurų. Gintarė neslepia – tai buvo ta dalis, kuri paskatino ją pasidalinti savo patirtimi. Ne todėl, kad svarbiausia – pinigai. O todėl, kad šiuo metu daugybė žmonių dėl kainų net nesvarsto galimybės tvarkyti dantis.
O juk yra alternatyvų – kartais geresnių, nei įsivaizduojame. „Tai nebuvo kompromisas, tai buvo kokybiška paslauga, kuri man padėjo ne tik sutvarkyti dantį, bet ir įveikti seną baimę“, – rašoma jos laiške.
Ji sako, kad nori apie tai kalbėti garsiai. Nes daugybė žmonių vis dar žiūri į poliklinikų gydytojus pro išankstinių nuostatų prizmę. Gintarė kviečia nebijoti – pabandyti, įsitikinti, o ne kartoti senus stereotipus, kurie dažnai neatitinka šių dienų realybės.
„Galbūt ne visur bus taip pat, galbūt kažkur pasitaikys ir ne pačios geriausios patirtys, bet žinoti, kad yra vietų, kur dirba profesionalai, kur mokama žmogiškai bendrauti ir padėti – tai jau labai daug“, – sako ji.
Vilnietė pabrėžia, kad ši patirtis jai tapo ne tik finansine, bet ir emocine atgaiva. Ji įsitikinusi – jei daugiau žmonių drąsiai kalbėtų apie teigiamas patirtis viešosiose gydymo įstaigose, mažiau būtų baimių, nepasitikėjimo ir išankstinio nusistatymo.
„Apie tai kalbėsiu garsiai. Nes noriu, kad ir kiti žinotų – galima rasti puikią priežiūrą net ir už prieinamą kainą. Svarbiausia – nebijoti pabandyti“, – laiško pabaigoje rašo Gintarė.
