Pastaruoju metu Mattas Damonas, pasakodamas apie savo svorio mažėjimą dėl atsisakyto glitimo, vėl įplieskė diskusijas apie šį prieštaringai vertinamą mitybos būdą. Tačiau nors „The Odyssey“ žvaigždės teiginiai sulaukė daug dėmesio, moksliniai duomenys apie svorio metimą atskleidžia kur kas sudėtingesnę realybę nei paprastas vieno baltymo išbraukimas iš raciono.
Glitimas – tai natūraliai grūduose (kviečiuose, miežiuose, rugiuose) randamas baltymas. Dėl to jis įprastai vartojamas su kasdieniais maisto produktais: duona, makaronais, pusryčių dribsniais. Daugumai žmonių glitimas nesukelia jokių sveikatos sutrikimų.
Vis dėlto sergantiesiems celiakija, kuria serga maždaug 1 proc. žmonių, glitimo vengti būtina. Ši autoimuninė liga sukelia imuninį atsaką į glitimą, pažeidžia plonosios žarnos gleivinę ir trukdo įsisavinti maistines medžiagas.
Kita grupė – žmonės, turintys glitimo netoleravimą (ne celiakinį glitimo jautrumą). Šią būklę lydi tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, refliuksas, dažni galvos skausmai, odos bėrimai ir kiti už virškinamojo trakto ribų pasireiškiantys negalavimai.
Nors vis daugiau žmonių praneša apie glitimo sukeliamus simptomus, glitimo netoleravimo priežastys ir gydymas vis dar aktyviai diskutuojami. Šiuo metu vienintelis rekomenduojamas būdas valdyti šią būklę – laikytis dietos be glitimo.
Likusiai daliai žmonių – tiems, kurie neserga celiakija ir neturi įrodyto glitimo netoleravimo – atsisakyti glitimo dažniausiai nėra nei būtina, nei naudinga, o kai kuriais atvejais gali net pakenkti.
Glitimo turintys maisto produktai, tokie kaip duona, makaronai, dribsniai, suteikia ne tik angliavandenių. Jie taip pat yra puikus skaidulų ir B grupės vitaminų šaltinis. Pašalinus šiuos produktus iš raciono, gali išsivystyti maistinių medžiagų trūkumas. Nepaisant to, produktų be glitimo rinka sparčiai auga ir prognozuojama, kad iki 2030 m. jos vertė pasieks 13,7 mlrd. JAV dolerių.
Kadangi Damonas, kalbėdamas apie savo svorio mažėjimą, nemini jokių medicininių būklių, tikėtina, kad jo pasiekimus lėmė bendri mitybos ir elgsenos pokyčiai, o ne pats glitimo atsisakymas.
Moksliniai tyrimai taip pat nerodo, kad sveikiems suaugusiesiems dieta be glitimo savaime padeda labiau mesti svorį. Viename žurnale „Nutrients“ publikuotame tyrime nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp glitimo turinčios ir glitimo neturinčios dietos poveikio kūno svoriui ar riebalų kiekiui.
Mechanika, o ne magija
Daugelis žmonių, pradėję laikytis dietos be glitimo, pastebi svorio mažėjimą ne dėl kokios nors „stebuklingos“ glitimo įtakos, o dėl gana paprastų mechanizmų. Kadangi glitimas yra daugelyje kaloringų, angliavandenių gausių produktų, jo atsisakę žmonės dažnai automatiškai išbraukia picą, greitą maistą, makaronus ir įvairius kepinius.
Sumažinus angliavandenių suvartojimą, mažėja ir glikogeno atsargos organizme. Glikogenas – tai sukaupta angliavandenių forma, laikoma raumenyse ir kepenyse. Jam kaupiantis, kartu sulaikomas ir vanduo. Sumažėjus glikogeno kiekiui, sumažėja ir vandens kiekis organizme, todėl svoris gana greitai krenta – tačiau tai daugiausia vandens, o ne riebalų netekimas.
Dėl šios priežasties žmonės dažnai pastebi ryškius pokyčius per pirmąsias dietos ar treniruočių programos savaites ir klaidingai juos priskiria „stebuklingam“ tam tikro maisto atsisakymo poveikiui.
Be sumažėjusio angliavandenių kiekio, laikantis dietos be glitimo dažnai natūraliai pereinama prie daugiau neperdirbtų, iš prigimties glitimo neturinčių produktų – daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų, liesų baltymų. Toks raciono „persitvarkymas“ dažnai reiškia ir mažesnį bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.
Nedidelis preliminarus tyrimas, publikuotas žurnale „Frontiers of Sports and Active Living“, parodė, kad laikantis dietos be glitimo šešias savaites, svoris sumažėjo labiau nei kontrolinėje grupėje. Tačiau tikėtina, jog šiuos pokyčius lėmė kalorijų deficitas ir skysčių netekimas, o ne koks nors ypatingas metabolinis pranašumas, atsiradęs vien dėl glitimo pašalinimo.
Svarbus ir dar vienas aspektas. Kviečiuose ir kituose glitimo turinčiuose grūduose yra fermentuojamųjų cukrų, vadinamų fruktanais. Juos storojoje žarnoje skaido bakterijos, ir šio proceso metu išsiskiria dujos, galinčios sukelti pilvo pūtimą, skausmą, tuštinimosi pokyčius.
Pašalinus tokius maisto produktus, šie simptomai dažnai sumažėja arba išnyksta, pilvas atrodo plokštesnis. Estetinis pokytis lengvai palaikomas riebalų netekimu, nors iš tiesų tai gali būti mažesnio dujų ir skysčių kiekio žarnyne rezultatas.
Glitimas gali būti ir naudingas
Dietos be glitimo laikymasis be medicininių priežasčių gali net padidinti tam tikrą sveikatos riziką. Didelės apimties tyrimas, publikuotas žurnale „BMJ“, parodė sąsają tarp didesnio glitimo suvartojimo ir mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Kitų tyrimų duomenimis, labai mažas glitimo suvartojimas susijęs su didesne 2 tipo diabeto rizika.
Viena pagrindinių tokių neigiamų sąsajų priežasčių gali būti pramoniniu būdu pagaminti produktai be glitimo. Pašalinus glitimą, kinta produkto tekstūra ir skonis, todėl gamintojai dažnai prideda daugiau riebalų, cukraus ar kitų priedų, kad pagerintų konsistenciją ir patrauklumą vartotojui.
Tyrimai rodo, kad daugelis pramoninių produktų be glitimo turi reikšmingai mažiau baltymų, daugiau sočiųjų riebalų, mažiau skaidulų ir daugiau cukraus nei įprasti jų analogai. Ilgainiui toks maistinių medžiagų profilis gali prisidėti prie prastesnės mitybos kokybės ir blogesnės sveikatos.
Tad nors daug kas tiki, kad svoris krenta būtent dėl glitimo atsisakymo, dažniausiai tikroji priežastis yra kitur: subtilūs raciono struktūros ir sudėties pokyčiai bei pasikeitęs elgesys – didesnis dėmesys mitybai, mažiau perdirbto maisto, mažesnės porcijos, daugiau sąmoningo valgymo.
