Vengrijoje įvyko ryškus užsienio politikos posūkis – naujoji šalies vyriausybė Rusiją oficialiai įvardijo „grėsme“. Taip Budapeštas atsitraukia nuo 16 metų trukusios buvusio premjero Viktoro Orbáno politikos, kuri Europos Sąjungoje buvo laikoma viena palankiausių Maskvai.
Naująją poziciją įtvirtinančias gaires pasirašė V. Orbáną ministro pirmininko poste pakeitęs Péteris Magyaras. Dokumentas skirtas Vengrijos delegacijai, rugsėjį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Rusiją įvardijo grėsme Vengrijai ir Europai
Dokumente Vengrija aiškiai pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Budapeštas taip pat pareiškė visiškai remiantis Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose jos sienose.
„Vengrija smerkia Rusijos karinę agresiją ir visapusiškai remia Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“, – teigiama gairėse.
Dokumente taip pat pripažįstama Ukrainos teisė gintis nuo Rusijos agresijos. Dar griežčiau įvertinta pačios Maskvos politika, kuri naujosios Vengrijos valdžios jau tiesiogiai siejama su grėsme šalies saugumui.
„Rusijos elgesys kelia grėsmę Vengrijai, Europai ir pasaulinei tvarkai“, – rašoma dokumente.
Rems ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai
Budapeštas taip pat skelbia remiantis pastangas, kurios galėtų atvesti prie derybų dėl tvarios taikos Ukrainoje. Kartu pabrėžiama būtinybė užtikrinti ilgalaikes saugumo garantijas nuo 2022 metų plataus masto Rusijos invaziją atremiančiai valstybei.
Tokia formuluotė žymi reikšmingą pokytį Vengrijos užsienio politikoje. Ankstesnė V. Orbáno vadovaujama vyriausybė ne kartą konfliktavo su kitomis ES valstybėmis dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai.
Baigiasi 16 metų trukusi Orbáno politika
Per 16 V. Orbáno valdymo metų Vengrija išsiskyrė glaudesniais santykiais su Maskva. Budapeštas ne kartą siekė sušvelninti arba stabdyti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir griežtai kritikavo Ukrainą.
Tokia politika nuolat kėlė įtampą tarp Vengrijos ir kitų ES valstybių. Ypač daug nesutarimų kilo po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
P. Magyaro vadovaujamos naujosios vyriausybės paskelbtos gairės rodo, kad Budapeštas keičia kryptį iš esmės. Rusija dabar oficialiai įvardijama nebe partnere, su kuria būtina palaikyti išskirtinius santykius, bet grėsme pačiai Vengrijai, Europai ir tarptautinei tvarkai.
