Didžiajai daliai žmonių atrodo, kad dirbtinis intelektas yra pasirenkamas įrankis: prisėdi prie pokalbių roboto, išbandai naują programą ir tik tada, sąmoningai, susiduri su šia technologija. Tačiau realybėje nuo jos jau kurį laiką neįmanoma pabėgti – net jei patys to nepastebime.
Per vieną dieną galime mankštintis su išmaniuoju laikrodžiu, klausytis siūlomų grojaraščių, žiūrėti rekomenduojamas „Netflix“ laidas, naudotis vaizdo durų skambučiais, tikrinti šlamšto aplanką ar bendrauti su klientų aptarnavimo pokalbių robotu. Visus šiuos procesus tyliai valdo įvairios dirbtinio intelekto sistemos.
Kasdienės technologijos, kurias valdo DI
Dirbtinis intelektas atsirado ne vakar. Iš pradžių skirtingos disciplinos siekė atkartoti atskiras žmogaus gebėjimų dalis: regą, klausą, kalbą. Taip gimė kompiuterinė rega ir natūralios kalbos apdorojimas – sistemos, gebančios atpažinti vaizdus ar generuoti tekstą.
Esminis lūžis įvyko, kai tyrėjai pradėjo modeliuoti ne tik atskirus gebėjimus, bet ir patį mokymosi procesą. Iš to išsivystė mašininis mokymasis ir gilusis mokymasis, kai kompiuteriai treniruojami su milžiniškais duomenų kiekiais ir patys atranda dėsningumus, pavyzdžiui, atskirdami šlamštą nuo svarbių laiškų ar parinkdami jums patinkančią muziką.
Šiandien tokie modeliai rūšiuoja paieškos rezultatus ir socialinių tinklų srautą, atpažįsta veidus telefonų atrakinimo funkcijose, apdoroja balsą išmaniuose pulteliuose ir pokalbių robotuose, padeda savivaldyti automobilius ar generuoti tekstus ir paveikslus.
Kodėl daugelis mano, kad DI nenaudoja?
Nors dirbtinis intelektas tapo visur esantis, žmonės dažnai jo neatpažįsta. Pew tyrimų centro apklausa parodė, kad amerikiečiai teisingai įvardija, kuriose kasdienėse technologijose naudojamas DI, tik maždaug 60 proc. atvejų. Beveik pusė apklaustųjų yra įsitikinę, jog šios technologijos beveik nenaudoja.
„Kai kurios dirbtinio intelekto taikymo sritys tapo tokios įprastos, kad tarsi pranyksta fone – vartotojams nebeakivaizdu, jog jų naudojamas įrankis veikia būtent šios technologijos dėka“, – sakė Pew tyrėjas Alec Tyson.
Pasak jo, sąmoningas supratimas labai skiriasi priklausomai nuo išsilavinimo ir darbo pobūdžio. Aukštesnį išsilavinimą turintys ir su technologijomis dirbantys žmonės geriau suvokia, kur ir kaip veikia dirbtinis intelektas, o kitiems tai lieka nematoma.
Nuostatos, šališkumas ir demokratijos klausimai
Dirbtinis intelektas jau seniai naudojamas ne tik pramogoms ar patogumui. Mašininio mokymosi algoritmai padeda atrinkti kandidatų gyvenimo aprašymus, vertinti kreditingumą, skirstyti politinę reklamą, prognozuoti sukčiavimą ar net ligų riziką. Šie sprendimai gali lemti, kas gaus darbą, paskolą ar socialinę paramą.
„Jei remiesi istoriniuose duomenyse matomais raštais, rizikuoji atkurti ir pailginti praeities neteisybes“, – įspėja dirbtinio intelekto ir visuomenės temą nagrinėjantys ekspertai. Kitaip tariant, algoritmai gali perimti ir sustiprinti jau egzistuojantį šališkumą.
Todėl, anot Aleco Tysono, visuomenės sąmoningumas yra ne techninė, o demokratijos problema. Tik suprasdami, kur veikia dirbtinis intelektas ir kokią įtaką jis daro, žmonės gali dalyvauti diskusijose dėl etinių ribų, reguliavimo, prieigos ir teisingumo.
Pew tyrimų centro duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau žmonių dėl dirbtinio intelekto yra susirūpinę nei juo susižavėję, ypač kalbant apie sveikatos priežiūrą, darbą ar teisėsaugą. Kartu akivaizdu, kad pati technologija iš mūsų kasdienybės jau nebeišnyks, todėl kitas žingsnis – mažinti nežinojimo spragą ir stiprinti visuomenės gebėjimą sąmoningai su ja elgtis.
