Maždaug pusė žmonių bent kartą gyvenime patirs kaulo lūžį – nuo paprasto paslydimo ant ledo iki sudėtingų traumų. Nors situacijos labai skirtingos, organizme vykstantis gijimo procesas stebėtinai panašus ir griežtai nuoseklus.
Žmogaus kūne yra per 200 kaulų: trumpųjų, ilgųjų, plokščiųjų ir vadinamųjų netaisyklingųjų. Jų išorę sudaro tvirta baltymų matrica, sutvirtinta kalcio turinčiais mineralais, o viduje – čiulpai su kamieninėmis ląstelėmis, galinčiomis virsti įvairių tipų ląstelėmis.
Per kaulus driekiasi kraujagyslės ir nervai. Būtent jie perduoda aštrų skausmo signalą, kai kaulas lūžta. Mokslininkai vis dar tiksliai nesupranta, kodėl tas skausmas toks intensyvus, nes nervai yra apsaugoti kietu audiniu ir sunkiai prieinami tyrimams.
Kas nutinka lūžio akimirką?
Dažniausiai lūžta ilgieji kaulai, pavyzdžiui, šlaunikaulis ar stipinkaulis, nes jie pirmieji sugeria kritimo smūgį. Nesvarbu, ar lūžis švarus, ar kaulas suskaldomas į kelias dalis, visada plyšta jame esančios kraujagyslės.
Prasideda vidinis kraujavimas ir uždegimas, o tai – pirmasis gijimo etapas. Per kelias dienas į lūžio vietą suplūsta imuninės ląstelės. Jos šalina pažeistus audinius, „sutvarko“ lūžio zoną ir išskiria signalines medžiagas, kviečiančias atvykti kamienines ląsteles.
Šios ląstelės virsta chondrocitais – ląstelėmis, gaminančiomis kremzlę. Krešėjęs kraujas lūžio vietoje tampa savotišku pastoliu, ant kurio formuojasi kremzlinis žastas, tarsi minkštas užpildas tarp kaulo galų.
Nuo kremzlės iki naujo kaulo
Kremzlė gali augti gana greitai, todėl puikiai tinka kaip laikinas „lopas“. Tačiau ji daug silpnesnė nei tikras kaulas, todėl per artimiausias savaites dalis chondrocitų ir kamieninių ląstelių virsta osteoblastais – kaulą kuriančiomis ląstelėmis.
Osteoblastai pamažu pakeičia kremzlinį žastą tvirtu kauliniu žastu. Tai reiškia, kad lūžio galai jau sujungti kietu audiniu, tačiau jo struktūra dar primityvi, toli gražu ne tokia, kokia buvo prieš traumą.
Tada prasideda remodeliavimo etapas, trunkantis mėnesius ar net ilgiau. Kitos ląstelės – osteoklastai – „graužia“ perteklinį kaulinį audinį, o osteoblastai tuo pačiu metu kloja naują, labiau organizuotą kaulą. Taip atstatoma ankstesnė kaulo forma ir stiprumas.
Kas lemia, kaip greitai sugyja kaulas?
Gijimo trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių: žmogaus amžiaus, mitybos, bendros sveikatos, poilsio ir paties lūžio pobūdžio. Švarūs lūžiai dažniausiai gyja greičiau, ypač jei kaulas tinkamai imobilizuotas gipsu ar įtvaru.
Sunkesniais atvejais, kai kaulas suskyla į daug fragmentų ar smarkiai pasislenka, tenka atlikti operaciją ir dalis sujungti varžtais, plokštelėmis ar vinimis. Jei kaulas sugijo kreivai, kartais būtina jį vėl tyčia sulaužyti, ištiesinti ir iš naujo sutvirtinti.
Pasibaigus remodeliavimo etapui lūžio vietoje gali likti nedidelis kaulinis gumbelis, kuris dažnai laikui bėgant sumažėja. Tinkamai sugijęs kaulas paprastai būna toks pat stiprus kaip ir prieš traumą.
Su amžiumi kaulų tankis mažėja, todėl vyresni žmonės lengviau patiria lūžius. Gera žinia ta, kad kaulai nuolat prisitaiko prie krūvio: reguliarus vaikščiojimas, bėgimas ar jėgos pratimai skatina didesnį tankį. Svarbu tik rinktis saugią veiklą, nes, kaip mėgsta pajuokauti gydytojai, nieko juokingo nėra sulaužytame žastyje.
