Elektroninės cigaretės per kelerius metus iš nišinio produkto tapo masiniu reiškiniu. Jos žada klasikinę rūkymo patirtį be dūmų, pelenų ir dalies pavojingiausių toksinų. Tačiau kartu atneša precedento neturinčiai lengvą priėjimą prie vienos priklausomybę stipriausiai sukeliančių medžiagų – nikotino.
Kasdien vis daugiau paauglių ir jaunų suaugusiųjų renkasi ne cigaretes, o ryškius, saldžius ir beveik nekvapius garintuvus. Ką tai daro jų organizmui ir kodėl mokslininkai kalba apie tyliai vykstantį visuotinį eksperimentą?
Kaip veikia elektroninės cigaretės?
Garintuvas yra nedidelis skysčio rezervuaras su kaitinimo rite. Kaitinant skystis virsta aerozoliu – lipnia mikrodalelių migla, kurią žmogus įkvepia į plaučius. Pagrindinės sudedamosios dalys yra propilenglikolis, glicerolis, nikotino druskos ir aromatų mišiniai.
Dalis šių medžiagų laikomos saugiomis maiste ar kosmetikoje, tačiau tai nereiškia, kad jos nekenksmingos įkvėpus. Pavyzdžiui, įkvepiamas cinamaldehidas ir benzaldehidas gali dirginti kvėpavimo takus, pažeisti ląsteles ir sukelti uždegimą.
Kokios galimos žalos organizmui?
Ilgalaikiai vapingo padariniai dar nėra iki galo žinomi – masiškai šis įprotis paplito tik pastarąjį dešimtmetį. Dabartiniai tyrimai sutaria, kad palyginus su tradiciniu rūkymu, žala yra gerokai mažesnė. Būtent todėl rūkantiems žmonėms perėjimas prie vapingo laikomas naudingas sveikatai.
Tačiau nerūkantiems situacija kitokia. Dalis vartotojų jau po trumpo laiko skundžiasi kosuliu, padidėjusia gleivių gamyba, švokštimu, krūtinės spaudimu ir dusuliu. Aerozolio dalelės ir sunkiųjų metalų mikrodalelės plaučiuose gali sukelti imuninės sistemos reakciją ir lėtinį uždegimą.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad įkvepiami metalai, tokie kaip nikelis ar švinas, didina lėtinio bronchito, plaučių funkcijos sutrikimų ir vėžio riziką. Kol kas neaišku, kokio masto ši rizika bus po kelių dešimtmečių nuolatinio vartojimo.
Rekordinės nikotino dozės jauniems žmonėms
Vapingas iš esmės pakeitė nikotino vartojimo modelį. Cigaretės riboja dozę – jos dvokia, dirgina gerklę, reikia išeiti į lauką. Tuo tarpu garintuvą galima traukti beveik nuolat, net uždarose patalpose, o stiprus skystis leidžia per trumpą laiką gauti ypač dideles nikotino dozes.
Paauglių smegenys šiuo laikotarpiu intensyviai vystosi, o nikotino receptoriai yra ypač jautrūs. Tyrimai sieja ankstyvą nikotino vartojimą su dėmesio, impulsyvumo, nuotaikos reguliacijos sutrikimais ir stipresne priklausomybe ateityje, nors dalį šių ryšių dar reikia tiksliau patvirtinti.
Nikotino nutraukimas daugeliui tampa rimtu išbandymu: juntami stiprūs potraukiai, dirglumas, miego sutrikimai, sunkiau susikaupti, padidėja apetitas ir svoris. Šios trumpalaikės, bet nemalonios būsenos dažnai grąžina žmogų prie įpročio.
Ką tai reiškia visuomenei?
Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia paradoksą: kiekvienas rūkalius, perėjęs prie vapingo, savo ligų riziką tikriausiai ženkliai sumažina. Tačiau tuo pačiu metu milijonai jaunų žmonių, niekada nerūkę, pradeda reguliariai vartoti nikotiną, viliojami saldžių skonių ir patogaus naudojimo.
Kol trūksta ilgalaikių duomenų, sprendimus kiekvienam tenka priimti esant neapibrėžtumui. Akivaizdu viena: visiškai nerūkančiam žmogui pradėti garinti dėl smalsumo ar streso mažinimo – labai abejotina idėja, galinti virsti sunkiai įveikiama priklausomybe.
