Savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros padariniai šalinami ir pirmadienį. Elektros vis dar neturi apie 129 tūkst. klientų, o labiausiai nukentėjusiuose regionuose jos tiekimo atkūrimas gali užtrukti net iki šeštadienio.
Stichijos mastą rodo ir pagalbos tarnybų statistika. Bendrasis pagalbos centras per savaitgalį sulaukė 33,5 tūkst. skambučių, o ugniagesiai daugiau kaip 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Per audrą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
Politikai ir energetikos sektoriaus atstovai jau kalba apie ilgalaikius sprendimus. Vienu svarbiausių įvardijamas spartesnis elektros tinklų kabeliavimas, kuris ateityje galėtų gerokai sumažinti gyventojų, per audras liekančių be elektros, skaičių.
ESO: tokios audros seniai nebuvo
ESO vadovas Renaldas Radvila sako, kad savaitgalio audra buvo neeilinė. Jos intensyvumas, vertinant pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iškvietimus dėl nuvirtusių medžių, buvo beveik 35 proc. didesnis nei per 2024 metų audrą.
„Audrą tikrai turėjome neeilinę“, – LRT radijui sakė R. Radvila. Pasak jo, šiuo metu elektros tinklų atkūrimui sutelktos maksimalios pajėgos. Pagalbai pasitelkiami ir kitų organizacijų specialistai, Šaulių sąjungos nariai bei miško pjovėjai.
Pirmadienį visoje Lietuvoje elektros tinklus remontuoja daugiau kaip 325 brigados. Darbai atliekami etapais: pirmiausia nustatoma gedimo vieta ir mastas, o tuomet imamasi tinklo remonto bei elektros tiekimo atkūrimo.
Kai kur elektros gali nebūti iki šeštadienio
Naujausiais ESO duomenimis, pirmadienį elektros vis dar neturėjo apie 129 tūkst. klientų. Daugiausia sutrikimų išliko Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. Audros piko metu be elektros buvo likę apie 268 tūkst. klientų.
R. Radvilos teigimu, labiausiai nukentėjusiuose regionuose visų gedimų pašalinimas gali užtrukti iki šeštadienio. Šiaulių ir Klaipėdos regionuose elektros tiekimą tikimasi visiškai atkurti dar pirmadienį.
ESO apie tiekimo sutrikimus gyventojus informuoja SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais. Tai turėtų padėti žmonėms įvertinti, kiek gali trukti gedimas, ir atitinkamai planuoti savo veiksmus.
Savivaldybėms išdalinti 183 generatoriai
Po 2024 metų vasaros audros ESO įsigijo 200 papildomų elektros generatorių. Prireikus savivaldybės gali kreiptis dėl jų suteikimo, o į nurodytą vietą įranga turėtų būti pristatyta per dvi valandas.
Šiuo metu 16 savivaldybių jau pristatyti 183 generatoriai. Jie ypač svarbūs vietovėse, kur elektros tiekimo greitai atkurti nepavyksta, o energija reikalinga svarbiausioms paslaugoms užtikrinti.
Kai kurios savivaldybės gyventojams organizuoja ir papildomą pagalbą. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone elektros ar vandens neturintys žmonės buvo kviečiami į seniūnijas įkrauti telefonų bei prisipildyti geriamojo vandens.
Per vieną dieną – rekordinis skambučių skaičius
Audros mastą pajuto ir Bendrasis pagalbos centras. Per visą savaitgalį sulaukta 33,5 tūkst. skambučių. Vien šeštadienį užfiksuota 24,4 tūkst. kreipimųsi – tai didžiausias vienos paros skambučių skaičius per visą BPC veiklos istoriją.
Didžiausias skambučių srautas fiksuotas šeštadienį nuo 16 iki 18 valandos. Nepaisant rekordinės apkrovos, BPC skelbia, kad sistema veikė stabiliai ir nenutrūkstamai. Vidutinis atsiliepimo laikas tą dieną siekė 58 sekundes.
Sekmadienį situacija pagerėjo, tačiau skambučių vis tiek buvo neįprastai daug – 9,1 tūkst. Vidutinis atsiliepimo laikas sumažėjo iki 6 sekundžių, o daugiau kaip 90 proc. skambučių buvo atsiliepta greičiau nei per 8 sekundes.
Ugniagesiai medžius šalino tūkstančius kartų
Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 525 kartus vyko šalinti audros nuverstų medžių. Daugiausia tokių iškvietimų užregistruota Kauno apskrityje – 659. Vilniaus apskrityje jų buvo 387, o Utenos – 330.
Nors pirmadienį naujų iškvietimų dėl audros beveik nebegaunama, pradėti darbai dar tęsiami. Kai kur medžiai užvirto ne tik ant kelių ar elektros linijų, bet ir ant gyventojų turto.
Marijampolėje, Lietuvininkų gatvėje, medis užvirto ant dviejų lengvųjų automobilių. Atvykę ugniagesiai jį supjaustė ir pašalino. Audra visoje šalyje vertė medžius, laužė šakas ir smarkiai apgadino elektros infrastruktūrą.
Siūlo sparčiau tiesti kabelius po žeme
Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad savaitgalio įvykiai dar kartą parodė būtinybę spartinti elektros tinklų kabeliavimą. Šiuo metu numatyta maždaug 2 tūkst. kilometrų kabeliavimo programa, tačiau ministras mano, kad apimtis turėtų būti didesnė.
Jo skaičiavimu, jei Lietuvoje būtų sukabeliuota apie 6 tūkst. kilometrų tinklo, tokios audros metu be elektros galėjo likti tik apie 10 tūkst. klientų. Vis dėlto požeminių linijų įrengimas yra gerokai brangesnis nei oro linijų.
Didesnį kabeliavimą palaiko ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo teigimu, viso elektros tinklo po žeme perkelti greičiausiai nepavyks, tačiau požeminių linijų dalį reikėtų reikšmingai didinti.
Siūlo galvoti ir apie elektros kaupiklius
J. Olekas pabrėžė, kad vien kabeliavimu tinklo atsparumo problema neišsispręs. Papildomai galėtų būti naudojami elektros energijos kaupikliai bei kiti sprendimai, suteikiantys gyventojams daugiau energetinio savarankiškumo.
Tokios priemonės ypač aktualios gaminantiems vartotojams. Turint tinkamai įrengtą kaupimo sistemą, dalį būtiniausių įrenginių galima maitinti ir nutrūkus elektros tiekimui iš tinklo.
Vis dėlto artimiausias tikslas išlieka daug paprastesnis – kuo greičiau grąžinti elektrą jos vis dar neturintiems gyventojams. „Šiandienos prioritetas yra elektros energijos atkūrimas, čia yra iššūkis pagrindinis“, – sakė L. Savickas.
