Lenkijoje laikinai sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams, panašaus sprendimo Lietuvos vairuotojams kol kas tikėtis nereikėtų. Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad tokia lengvata valstybės biudžetui kainuotų labai brangiai.
Lenkijoje iki rugpjūčio pabaigos degalams taikomas 8 proc. PVM tarifas. Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo benzinas ir dyzelinas, priklausomai nuo jų rūšies, turėtų atpigti maždaug 21–23 euro centais už litrą.
Lietuvoje degalų kainos taip pat išlieka aukštos. Vis dėlto Vyriausybė prieš svarstydama naujas mokestines lengvatas pirmiausia ketina išnaudoti kitas galimybes ir stebėti situaciją naftos rinkoje.
Lenkijos sprendimas kainuos 115 milijonų eurų
T. Valys atkreipė dėmesį, kad Lenkijos pasirinkta priemonė galios vos dvi savaites, tačiau net toks trumpas PVM sumažinimas šalies biudžetui atsieis įspūdingą sumą.
„Mes matome, kad Lenkija pamažino, bet dėl tikslumo – dviem savaitėms ir tas malonumas kainuoja 115 mln. eurų“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė finansų ministras.
Lenkijos finansų ministerijos skaičiavimais, lengvata valstybės biudžetui kainuos 495 mln. zlotų, arba maždaug 115 mln. eurų. PVM tarifas degalams kaimyninėje valstybėje sumažintas iki 8 proc.
Lietuvos finansų ministras leido aiškiai suprasti, kad Vilnius tokio sprendimo kartoti neketina. Bent jau tol, kol nėra išnaudotos kitos galimybės mažinti degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui.
Lietuva pirmiausia rinksis nemokestines priemones
Finansų ministerija kartu su kitomis institucijomis šiuo metu nagrinėja priemones, kurios nereikalautų naujų mokesčių lengvatų. T. Valio teigimu, dalis tokių sprendimų jau veikia, tačiau apie juos visuomenė žino per mažai.
Ministras atkreipė dėmesį ir į didelius kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių. Buvo laikotarpių, kai to paties kuro litro kaina skirtingose prekybos vietose skyrėsi net apie 30 centų.
Todėl Vyriausybė ketina daugiau dėmesio skirti konkurencijai, jau veikiančioms pagalbos priemonėms bei kitoms galimybėms, kurios galėtų padėti sušvelninti aukštų energijos kainų pasekmes neatveriant dar vienos didelės skylės valstybės biudžete.
„Mes tikrai norime pradžioje įgyvendinti visas nemokestines priemones“, – kalbėjo T. Valys, pabrėždamas, kad mokestiniai sprendimai būtų svarstomi tik vėlesniame etape.
Akcizo mažinimas iš planų nėra dingęs
Tai nereiškia, kad Lietuva visiškai atsisako galimybės vėl mažinti degalų mokesčius. Vyriausybė yra parengusi mokestinių ir nemokestinių priemonių planą, kuris galėtų būti panaudotas situacijai rinkoje smarkiai pablogėjus.
Tarp galimų mokestinių sprendimų numatytas ir akcizo degalams mažinimas. Vis dėlto T. Valys ne kartą pabrėžė, kad kol kas nėra pakankamo pagrindo šią priemonę vėl taikyti.
Anksčiau ministras nurodė ir orientacinę ribą, nuo kurios situacija taptų gerokai rimtesnė – 100 JAV dolerių už naftos barelį. Be to, tokia kaina rinkoje turėtų išsilaikyti bent penkias dienas.
Tai svarbus skirtumas, nes trumpalaikis naftos kainos šuolis savaime dar nereikštų, kad Vyriausybė nedelsdama mažintų akcizą ar imtųsi kitų brangių mokestinių priemonių.
Lietuva degalų akcizą jau buvo sumažinusi
Šiemet Lietuvos vairuotojai mokestinę lengvatą jau pajuto. Reaguojant į karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltus energijos rinkos svyravimus, buvo laikinai sumažintas dyzelinui taikomas akcizas.
Lengvata galiojo du mėnesius – iki birželio 15 dienos. Ji buvo finansuojama iš viršplaninių PVM pajamų, kurių valstybė surinko dėl išaugusių degalų kainų.
Finansų ministerija tuo metu skaičiavo, kad dėl akcizo sumažinimo galutinė dyzelino kaina vartotojui galėjo sumažėti maždaug 6 centais už litrą, įskaičiavus PVM.
Dabar panašaus sprendimo kartoti neskubama. Vyriausybė nori įvertinti, ar kainų spaudimą galima sumažinti kitais būdais, o mokestines lengvatas pasilikti situacijai, jeigu ji taptų gerokai sudėtingesnė.
Dyzelinas kai kur jau kainuoja daugiau nei 2 eurus
Aukštos degalų kainos vairuotojams išlieka labai juntamos. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, antradienio rytą dyzelino litro kaina šalies degalinėse svyravo nuo 1,94 iki 2,16 euro.
Vidutinė dyzelino kaina siekė 2,09 euro už litrą. Benzinas kainavo nuo 1,65 iki 1,90 euro, o vidutinė jo litro kaina sudarė 1,82 euro.
Tuo metu „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį siekė 90,87 JAV dolerio už barelį. Tai dar nesiekia T. Valio anksčiau įvardytos 100 JAV dolerių ribos, kuri galėtų paskatinti svarstyti aktyvesnį valstybės įsikišimą.
Kainas veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose
Naftos ir kartu degalų kainas šiemet stipriai veikia padėtis Artimuosiuose Rytuose. Vasario pabaigoje prasidėjęs karinis konfliktas ir sutrikusi laivyba Hormuzo sąsiauryje sukėlė didelius svyravimus energijos rinkose.
Birželio viduryje sudarytos JAV ir Irano paliaubos neišsilaikė, o liepą kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atsinaujino. Šis energijos tiekimo maršrutas iš esmės tebėra uždarytas.
Lenkija pasirinko trumpalaikį ir vairuotojams iš karto pastebimą atsaką – sumažino PVM. Lietuva kol kas renkasi kitą kelią: stebėti naftos kainas, aktyvinti nemokestines priemones ir tik padėčiai smarkiai pablogėjus svarstyti naujas mokesčių lengvatas.
