Europa nebenori priklausyti nuo „Google“ ir „Microsoft“: į kovą dėl DI meta šimtus milijardų

Dirbtinis intelektas iš laboratorijų galutinai persikėlė į kasdienį gyvenimą ir verslą. Europai tai tampa ne tik technologiniu, bet ir ekonominiu bei politiniu iššūkiu: ar žemynas sugebės išlikti konkurencingas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, kartu apsaugodamas savo taisykles ir vertybes.

Europos Sąjunga rengia vadinamąjį technologinio suvereniteto paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo kitų pasaulio žaidėjų ir kurti savo dirbtinio intelekto ekosistemą. Tai apima tiek investicijas į skaičiavimo galią, tiek naujas taisykles verslui ir duomenų apsaugai.

Regionai ir pramonė mokosi dirbtinio intelekto

Airijoje, Kerio grafystėje, dirbtinio intelekto revoliucija prasideda nuo žmonių įgūdžių. RDI Hub centras, dalinai finansuojamas iš ES lėšų, per penkerius metus apmokė apie 14 500 žmonių – nuo mažų įmonių iki startuolių.

„Viskas susiję su galimybe žmonėms likti regionuose, kurti naujas darbo vietas ir išsaugoti esamas“, – sakė centro atstovai, pabrėždami patarimų ir infrastruktūros svarbą.

Airijos strategijos tąsa – taikomasis dirbtinis intelektas. Tokios įmonės kaip „Trojan Track“ kartu su universitetais kuria sprendimus, pavyzdžiui, žirgų sporto analizei, o ES remiami skaitmeniniai inovacijų centrai padeda verslui saugiai išbandyti naujas technologijas.

Vokietijoje Hanoverio pramonės mugėje dirbtinis intelektas jau laikomas didžiausiu pokyčiu gamyklose nuo automatizacijos pradžios. „Dassault Systèmes“ pristato platformas, leidžiančias robotams dirbti greta žmonių ir realiu laiku prisitaikyti prie jų veiksmų.

„Mūsų tikslas nėra pakeisti žmogų, o jį papildyti ir sukurti naują simbiozę tarp žmogaus ir mašinos“, – sakė vieno ES remiamo robotikos projekto vadovai, primindami, kad Europoje jau juntamas darbo jėgos trūkumas.

Skaitmeninis suverenitetas ir duomenų galia

Dirbtiniam intelektui būtina milžiniška skaičiavimo galia, todėl ES investuoja į duomenų centrus ir superkompiuterius. Liuksemburge veikianti Meluxina – vienas iš 19 vadinamųjų dirbtinio intelekto fabrikų, kurie turėtų patrigubinti Europos skaičiavimo pajėgumą.

Europos Komisija paskelbė apie 20 milijardų eurų vertės planą penkioms naujoms gigagamyk­loms ir platesnį 200 milijardų eurų viešojo ir privataus sektoriaus investicijų paketą. Tikimasi, kad tai leis žemyne treniruoti pažangius modelius, nesiremti vien užsienio debesų paslaugomis ir saugoti jautrius duomenis.

Skaitmeninis suverenitetas reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo „Microsoft“ ar „Google“ sprendimų. Liono miestas nuo 2025 metais nusprendė atsisakyti „Microsoft Office“ ir kuria savo debesų bei bendradarbiavimo įrankius 35 000 darbuotojų. Savivaldybė įsigyja ir nuosavus serverius dirbtinio intelekto modeliams.

„Investicija nėra tokia milžiniška, ypač palyginti su saugomų duomenų verte. Jiems būtina išlikti mūsų kontrolėje“, – sakė Liono regiono skaitmeninių paslaugų vadovai.

Privatus sektorius taip pat stengiasi mažinti priklausomybę nuo JAV platformų. Vokietijos bendrovė „Nextcloud“, kuri siūlo alternatyvą „Google Drive“ ar „Microsoft Office“, žada iki 2030 metų investuoti 250 milijonų eurų į europinio dirbtinio intelekto ekosistemą ir ragina viešąjį sektorių pirmenybę teikti vietiniams sprendimams.

Kūrybinės industrijos ir darbuotojų teisės

Dirbtinis intelektas keičia ir kūrybos pasaulį. Muzikantai, kaip prancūzas Thomas Cussinier, naudoja balsų klonavimo ir garso generavimo įrankius bendradarbiavimui su atlikėjais visame pasaulyje. Tačiau platformose jau dabar iki 40 proc. naujai įkeliamų kūrinių gali būti sugeneruoti algoritmų.

„Yra žmonių, kurie generuoja tūkstančius ar net milijonus kūrinių vien tik įkeldami nurodymus modeliui. Tai pakeis, kaip dirba kompozitoriai“, – sakė muzikos kūrėjai, nuogąstaujantys dėl pajamų.

Prancūzijos teisių gynimo organizacija SACEM 2023 metais automatiškai uždraudė savo atstovaujamų autorių kūrinių naudojimą dirbtinio intelekto treniravimui be atskiro leidimo. Dabar ji siekia, kad technologijų bendrovės mokėtų atlygį už panaudotą intelektinę nuosavybę.

„Dirbtinis intelektas gali klestėti tik teisinėje sistemoje, kuri gerbia autorines teises“, – sakė SACEM atstovai, pabrėždami skaidrumo dėl naudojamų duomenų svarbą.

Profesinės sąjungos įspėja, kad dirbtinis intelektas keis beveik kiekvieną profesiją – nuo gamybos iki apskaitos ar draudimo. Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina ES užtikrinti, kad darbo rinkos pertvarka vyktų laikantis sąžiningų taisyklių.

Ekonomistai primena, kad dirbtinis intelektas sukurs naujų darbo vietų, bet dalis senųjų išnyks anksčiau, nei atsiras naujos. Todėl itin svarbios investicijos į švietimą ir nuolatinį darbuotojų mokymą.

Galutinis klausimas Europai išlieka tas pats: kaip parengti žmones klestėti ateityje, kurią dar tik pradedame suprasti, ir kartu išsaugoti europietišką požiūrį į žmogaus teises, kūrybą ir socialinį teisingumą.