Rekordiniai karščiai Europoje jau kainuoja milijardus: ekspertai įspėja, kad blogiausia dar priešakyje

Rekordinės karščio bangos Europoje tampa ne tik klimato, bet ir rimta ekonomine problema. Pastarųjų metų vasaros rodo, kad žemynas nėra pasirengęs dažnėjantiems ir stiprėjantiems karščiams, o tai vis aiškiau atsispindi bendrojo vidaus produkto rodikliuose.

Europos Sąjungos Copernicus klimato tarnybos duomenimis, išaugusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija reiškia, kad ekstremalios karščio bangos prasideda nuo vis aukštesnės pradinės temperatūros. Dėl to jos tampa ilgesnės, intensyvesnės ir pavojingesnės žmonėms bei ekonomikai.

Žala sveikatai ir darbui

Karštis jau dabar turi tragiškų padarinių. Per vieną karščiausių birželių Vakarų Europoje užfiksuota daugiau kaip 10 000 perteklinių mirčių, daugiausia tarp vyresnių nei 65 metų žmonių. Be žmogiškosios kainos, tai reiškia ir dideles išlaidas sveikatos sistemoms.

Tačiau pirmoji tiesioginė ekonominė pasekmė – krentantis darbingumas. Vokietijos draudimo bendrovės „Allianz“ skaičiavimais, darbo našumas per valandą sumažėja maždaug 3 proc. kiekvienam laipsniui, kai oro temperatūra pakyla nuo 30 iki 35 laipsnių. Pastaraisiais metais kai kuriose Europos vietose termometrai perkopė ir 40 laipsnių ribą.

„Allianz“ vertinimu, ankstesnės karščio bangos jau sumažindavo Europos Sąjungos bendrąjį vidaus produktą iki 0,5 proc., o pietinėse šalyse – net daugiau nei 1 proc. Modeliuojama, kad kartojantis keliems karščiausiems metams iš eilės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos bendrai patiriami nuostoliai iki dešimtmečio pabaigos galėtų siekti 5–7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Energetika, transportas ir žemės ūkis

Energetikos sektorius karštyje patiria dvigubą spaudimą: staigiai išauga elektros paklausa vėsinimui, o gamybos galimybės mažėja. Vėjo jėgainės dažnai kenčia dėl silpno vėjo, saulės elektrinių efektyvumas aukštoje temperatūroje krinta, o šiluminės elektrinės susiduria su aušinimo problemomis.

Prancūzijos atvejis rodo, kaip pažeidžiamas branduolinis sektorius: šaliai teko riboti atominių elektrinių darbą, nes upių ir jūrų vanduo buvo per šiltas reaktorių aušinimui. Vengrijoje dėl žemų Dunojaus vandens lygių vos nebuvo visiškai sustabdyta vienintelė branduolinė elektrinė, tiekianti apie 40 proc. šalies elektros.

Transportas taip pat nukenčia. Rekordiškai nusekęs Reinas apribojo krovinių laivybą vienu svarbiausių Europos vidaus vandens kelių, todėl išaugo anglies, chemikalų ir pramonės žaliavų pervežimo kaštai. Kai kuriose šalyse dėl karščio deformavosi geležinkelio bėgiai ir keliai, trikdydami keleivių ir krovinių srautus.

Ypač pažeidžiamas žemės ūkis. Birželio karščio banga, anot įvairių ekonominių vertinimų, galėjo kainuoti Europos grūdų augintojams apie 2 000 000 000 eurų negautų pajamų ir sunaikinti maždaug 9 000 000 tonų derliaus. Oksfordo ekonomistai skaičiuoja, kad tokios karščio bangos iki 2027 metų gali kelti didesnę grėsmę maisto kainoms nei kai kurie tarptautiniai tiekimo sutrikimai.

Europa turi persitvarkyti

Ekspertai pabrėžia, kad Europa išlieka greičiausiai šylantis žemynas, tačiau prisitaikymo infrastruktūra atsilieka. Kai kurios bendrovės jau reaguoja – pavyzdžiui, nauji greitųjų traukinių parkai projektuojami taip, kad atlaikytų iki 55 laipsnių karštį.

Vis dėlto vien atskirų įmonių sprendimų nepakaks. Norint sumažinti ekonominę žalą, būtinos investicijos į atsparius energetikos tinklus, vandens išteklių valdymą, miesto planavimą ir darbuotojų apsaugą nuo karščio. Kuo ilgiau delsiama, tuo brangiau žemynui kainuos kiekviena nauja karščio banga.