Kai gatvėse ir šaligatviuose susikaupia sniegas ir paviršiai apledėja, pastebimai išauga griuvimų ir traumų skaičius. Specialistai pabrėžia, kad pusiausvyrą galima lavinti ir taip padidinti galimybę išsilaikyti paslydus. Ypatingą dėmesį saugiam judėjimui turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonės, kurie gatvėse patiria daugiausia traumų, tačiau griuvimų prevencija aktuali visiems, kasdien vaikštantiems snieguotomis ir apledėjusiomis gatvėmis.
Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per nepilnas tris šių metų savaites jau užregistruota daugiau nei 220 traumų dėl paslydimų. Bendra tokių žalų išmokų suma viršijo 66 tūkst. eurų.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, didžiausia šiais metais išmokėta kompensacija siekė 1,6 tūkst. eurų, o vidutinė dėl paslydimų patiriamų traumų kompensuojama suma sudaro 338 eurus.
„Dažniausios traumos – kaulų lūžiai ir išnirimai bei minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimai, pavyzdžiui, raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimai. Patempimų traumos sudaro beveik trečdalį visų registruojamų atvejų. Kalbant apie lūžius, dažniausiai nukenčia galūnės – dilbiai, riešai, plaštakos, pėdos, čiurnos ar blauzdos kaulai. Skaičiumi nedaug atsilieka ir patiriamos veido traumos“, – vardija A. Juodeikis.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, nors traumų patiria visų amžiaus grupių gyventojai, daugiausia jų nutinka 50–70 metų žmonėms. Be to, vyresnio amžiaus žmonių traumos dažniau gyja lėčiau ir gali būti pavojingesnės sveikatai.
Kaip vaikščioti slidžiu keliu?
„Daugelis tikriausiai žino, kad einant slidžiu keliu reikėtų imituoti vadinamąją pingvino eiseną – eiti lėtai ir mažais žingsniais, minimaliai arba visai nekeliant pėdos nuo žemės. Reikia stengtis iš karto statyti visą pėdą, o kojų pirštus nežymiai pakreipti į išorę. Į slystelėjimus greičiau sureaguosite, jei keliai bus šiek tiek sulenkti“, – aiškina Laimonas Uščinas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Specialistas priduria, kad pingvino eisena apibūdina ne tik žingsniavimo techniką, bet ir kūno laikyseną. Kūno svorio centras turėtų būti virš priekyje statomos kojos, todėl einant reikėtų šiek tiek pasvirti į priekį.
„Vaikštant slidžiu keliu rankas reikėtų laikyti laisvai, kad paslydus jos padėtų išlaikyti pusiausvyrą ar apsaugotų galvą krentant. Venkite rankose laikyti ne tik nešulius, bet ir telefoną. Jis atitraukia dėmesį nuo kelio, o griūvant neretai instinktyviai saugome telefoną“, – sako L. Uščinas ir priduria, kad kartais geriau pasirinkti paklampoti sniegu, nei eiti nukastu, bet apledėjusiu ir itin slapiu takeliu.
Žiemos sezono metu reikėtų avėti neslidžią avalynę. Jei batų padai slidūs, gydytojas pataria pasirūpinti specialiais batų apkaustais nuo slydimo. „Eidami naudokitės aplink esančia pagalba – atsiremkite į turėklus ar šalia esančias sienas. Dar geriau, jei turėsite savo atramą, pavyzdžiui, šiaurietiško ėjimo ar slidinėjimo lazdas“, – pataria specialistas.
Kaip griūti, kad išvengtume traumų?
Nors saugaus kritimo dažniausiai nesimokome, žinoti, kaip tai daryti taisyklingai, yra labai naudinga. „Svarbiausia taisyklė, kurią verta įsiminti – bet kokia kaina saugoti galvą nuo smūgio. Krentant atgal rekomenduojama palenkti galvą į priekį ir smakrą priglausti prie krūtinės. Krentant į priekį, veidą reikėtų pasukti į šoną, o galvą apsaugoti rankomis“, – sako gydytojas.
Dar vienas svarbus patarimas, padedantis sumažinti traumų riziką, skamba paprastai – krentant būtina kiek įmanoma atsipalaiduoti. Kuo mažiau įsitempę raumenys ir kuo laisvesni sąnariai, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnių sužalojimų. Specialistas rekomenduoja stengtis kristi „kaip bulvių maišui“, leidžiant kūnui amortizuoti smūgį.
„Krisdami ant rankų, stenkitės jas laikyti sulenktas. Pilnai ištiesus ranką per alkūnę, prarandama amortizacija ir gerokai padidėja lūžio ar išnirimo rizika. Stotis po kritimo taip pat svarbu atsargiai. Pirmiausia reikėtų pasiversti ant pilvo, tuomet pakilti ant rankų ir kelių, ir tik tada lėtai stotis ant kojų. Dar geriau, jei aplink yra į ką įsikibti – stodamiesi tuo pasinaudokite“, – pataria L. Uščinas.
Kaip lavinti kūno stabilumą?
Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, apie pasirengimą vaikščiojimui slidžiu keliu turėtų pagalvoti ne tik rizikingiausių amžiaus grupių gyventojai, bet ir fiziškai aktyvūs žmonės, planuojantys žygius ar slidinėjimo pramogas snieguotose vietovėse.
„Griuvimų paslydus ar užkliuvus padeda išvengti pusiausvyros, ašinių (liemens) raumenų jėgos ir kojų stabilumo treniruotės. Jos ne tik mažina paties paslydimo tikimybę, bet ir gerina reakciją slystelėjus bei padeda atgauti pusiausvyrą ir išsilaikyti ant kojų“, – teigia L. Uščinas.
Tokio tipo pratimai lengvai atliekami ir namuose:
- Stovėjimas ant vienos kojos. Praktikuokite stovėjimą ant vienos kojos bent po 10–15 sekundžių. Tai galima daryti atliekant kasdienius darbus – pavyzdžiui, gaminant maistą ar valantis dantis. Kai pratimas tampa lengvas, pabandykite jį atlikti užmerktomis akimis arba lėtai sukdami galvą į šonus.
- Vaikščiojimas „per virvę“. Eikite taip, lyg žengtumėte siaura linija: vienos kojos kulną dėkite tiesiai prie kitos kojos pirštų.
- Svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos. Pradėkite nuo paprastų judesių, kojas laikydami pečių plotyje, ir sąmoningai perkelkite kūno svorį iš vienos kojos ant kitos.
- Vaikščiojimas judinant galvą. Eidami sąmoningai dairykitės aplink – sukite galvą į kairę ir į dešinę, taip treniruosite pusiausvyrą ir reakciją į aplinkos pokyčius.
- Jėgos treniruotės. Jos padeda greičiau reaguoti ir atgauti pusiausvyrą paslydus. Ypač naudingi yra pasistiebimai ir pritūpimai, o jei jie per sudėtingi, atlikite paprastus atsisėdimo ir atsistojimo pratimus nuo kėdės.
