Investuotojai nebetiki vien pažadais: startuoliams keliami gerokai griežtesni reikalavimai

Pastarieji keli metai klimato ir energetikos technologijų startuoliams Europoje buvo permainingi. Po itin dosnių 2021–2022 metų laikotarpio finansavimo rinka atvėso, palūkanos išaugo, o investuotojai tapo daug atsargesni. Vis dėlto patys rinkos dalyviai sako, kad tai ne žlugimas, o sveika korekcija.

Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje veikiančios organizacijos InnoEnergy vadovas Christianas Baueris pasakoja, kad šiandien investuotojai nebeapsiriboja gražiais pažadais.

„Vien pristatyti skaidres nebeužtenka. Reikia turėti veikiančią technologiją, pirmuosius klientus ir pajamas“, – sakė Christianas Baueris.

Jo teigimu, kapitalo klimato technologijoms vis dar yra, bet sandoriai tapo didesni ir selektyvesni. Investuotojai mieliau skiria dešimtis milijonų eurų toms įmonėms, kurios jau įrodė verslo modelį, o ankstyvos stadijos idėjoms vietos gerokai mažiau.

Blaivesnis etapas

Klimato technologijų finansavimas 2023–2024 metais pasaulyje buvo sumažėjęs beveik trečdaliu, tačiau, pasak C. Bauerio, Europoje 2025 metų pradžioje jau matyti atsigavimo ženklų. Antrą ketvirtį investicijos vėl ūgtelėjo, o labiausiai dominuoja programinė įranga, energetikos skaitmenizavimas ir vadinamasis švarusis technologinis sektorius.

Vienas ryškiausių pokyčių – vadinamųjų vidutiniokų „išvalymas“. Per hipo laikotarpį daug bendrovių sulaukė pernelyg greitai pakeltų vertinimų, o dabar joms sudėtinga pateisinti ankstesnius lūkesčius.

„Vertinimai buvo išsipūtę, o dabar rinka juos koreguoja. Tai skausminga daliai įmonių, bet ilgainiui tai reiškia tvirtesnes, labiau subrendusias kompanijas“, – teigė C. Baueris.

Nauji prioritetai ir DI banga

InnoEnergy portfelyje šiuo metu apie 160 įmonių, dirbančių su atsinaujinančia energetika, energijos kaupimu, baterijomis, vandeniliu ir pramonei skirtais sprendimais. Pastaruoju metu itin išaugo duomenų centrų energetikos, tinklų balansavimo ir kibernetinio saugumo svarba.

Didžiulės skaičiavimo galios, reikalingos dirbtinio intelekto sistemoms, verčia ieškoti efektyvesnių aušinimo, energijos kaupimo ir vartojimo valdymo sprendimų. Startuoliai kuria baterijų sistemas, superkondensatorius ir pažangias valdymo platformas, leidžiančias optimizuoti energijos vartojimą ir pajamas.

Tuo pat metu šiek tiek atvėso euforija dėl vandenilio, tačiau konkretūs projektai, pavyzdžiui, žaliai pagamintas plienas ar trąšos, vis dar sulaukia didelio susidomėjimo ir viešojo finansavimo Europoje.

Europa kaip saugus uostas?

Geopolitinė įtampa ir svyruojanti klimato politika Jungtinėse Valstijose keičia pasaulinį kapitalo judėjimą. C. Bauerio teigimu, užsienio investuotojai vis dažniau žvelgia į Europos Sąjungą kaip į stabilesnį ir aiškesnį reguliacinį uostą.

Europos Komisija nustatė aiškius tikslus ir vietinės gamybos kvotas, pavyzdžiui, siekia, kad 40 proc. saulės elektrinių komponentų būtų pagaminta Europoje. Tam skiriamos subsidijos ir garantijos, kurios turėtų paskatinti ir privataus kapitalo pritraukimą.

Tačiau esminė problema išlieka augimo stadijos finansavimas. Nors pradinėms sėklinėms investicijoms Europoje sąlygos jau panašėja į JAV, 20–30 milijonų eurų vertės raundai vis dar dažnai reikalauja amerikietiško ar Artimųjų Rytų kapitalo.

Pasak C. Bauerio, situaciją galėtų keisti didesnis pensijų fondų, draudimo bendrovių ir šeimos biurų įsitraukimas bei valstybės garantijos, kurios sumažintų riziką ir paskatintų ilgalaikį žaliųjų inovacijų finansavimą.