Kas nutiktų, jei vieną dieną dingtų „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“? Eksperimentas privertė susimąstyti

Kasdienybė prasideda nuo telefono – žinučių „WhatsApp“, srauto „Instagram“ ar serialo „Netflix“. Tik retas susimąsto, kad beveik visos šios paslaugos priklauso kelioms didžiosioms Jungtinių Valstijų bendrovėms: „Google“, „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir kitoms.

Toks patogumas slepia kitą pusę – skaitmeninę priklausomybę ir galios koncentraciją už Europos ribų. Vis dažniau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą: teisę valstybėms ir vartotojams kontroliuoti savo duomenis ir technologinę infrastruktūrą.

Kasdienybė be JAV platformų

Vienos dienos eksperimentas be JAV technologijų išryškina, kaip giliai jos įaugo į įpročius. Neveikia „WhatsApp“ ir „Instagram“, sudėtinga atsiskaityti, nes daugelis paslaugų susietos su amerikietiškomis sistemomis, o darbo vietoje – „Windows“, „Office“, debesų paslaugos.

Net tokie paprasti dalykai kaip žemėlapiai, el. paštas ar bendradarbiavimo įrankiai dažnai priklauso kelioms įmonėms už Atlanto. Be jų gyvenimas įmanomas, tačiau tampa gerokai nepatogesnis ir lėtesnis.

Galia, kuri peržengia sienas

Skaitmeninė priklausomybė tampa ir geopolitikos klausimu. Tai aiškiai parodė atvejis, kai JAV sankcijos tarptautinio teismo teisėjui Nicolasui Guillou pavirto jo sąskaitų „Amazon“, „Airbnb“ ar „PayPal“ uždarymu ir ribojimais naudotis kasdienėmis skaitmeninėmis paslaugomis.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad technologijų infrastruktūra šiandien yra tokia pat svarbi kaip energetika ar transportas. Neturint savo valdomų sprendimų, politinis ir ekonominis pažeidžiamumas tik didėja.

Europos atsakas ir ribos

Europos Sąjunga siekia stiprinti skaitmeninį suverenitetą per teisės aktus. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas laikomas vienu griežčiausių pasaulyje ir reikalauja, kad visi, tvarkantys ES piliečių duomenis, laikytųsi europinių standartų, nepaisant įmonės kilmės.

Tuo pat metu kuriamos alternatyvos: atvirojo kodo sistemos, europiniai naršyklės ir paieškos sprendimai, saugūs susirašinėjimo įrankiai. Vis dėlto dauguma jų vis dar vienaip ar kitaip remiasi JAV debesų infrastruktūra ar paieškos indeksais.

Indijos kelias į skaitmeninę savaranką

Indija taip pat siekia mažinti priklausomybę. Šalyje daugiau kaip 535 milijonai žmonių naudojasi „WhatsApp“, todėl vietos politikams neramu dėl užsienio platformų įtakos ir duomenų kontrolės.

Po sprendimo uždrausti „TikTok“ atsirado vietiniai analogai, vėliau valstybė ėmė skatinti ir savas dirbtinio intelekto sistemas, ypač skirtas indų kalboms. Tačiau ir čia pagrindiniai lustai, debesijos paslaugos ir pažangiausi modeliai vis dar daugiausia kuriami JAV ir Kinijoje.

Ką gali vartotojai?

Skaitmeninis suverenitetas nėra tik vyriausybių užduotis. Vartotojai gali rinktis alternatyvius naršyklių, susirašinėjimo ar socialinių tinklų sprendimus, daugiau dėmesio skirti duomenų apsaugai ir spausti politikus priimti ambicingesnius sprendimus.

Tačiau tik bendros pastangos, tarptautinis bendradarbiavimas ir vietinių ekosistemų kūrimas gali užtikrinti, kad skaitmeninė erdvė būtų ne tik patogi, bet ir teisingai valdoma, nepaliekant visos galios kelioms monopolinėms platformoms.