Demografai skambina pavojaus varpais: pasaulio laukia problema, kuri palies beveik kiekvieną šalį

Per kelis dešimtmečius išsigąsti spėjęs „gyventojų sprogimas“ tyliai virto priešingu reiškiniu – gimstamumo griūtimi. Vis daugiau šalių fiksuoja tokį žemą vaisingumą, kad jų populiacija neišvengiamai trauksis ir senės, o pasekmės jausis ekonomikoje, politikoje ir socialiniame gyvenime.

Demografai vis dažniau kalba ne apie teorinę ateitį, o apie jau prasidėjusį lūžį. Prognozės rodo, kad pasaulio gyventojų skaičius vis dar augs iki maždaug šio amžiaus vidurio, tačiau augimo tempas sparčiai lėtėja ir vėliau gali pereiti į nuolatinį mažėjimą.

Rekordiškai žemas vaisingumas

Ryškiausi pokyčiai matomi Azijoje. Tailando vaisingumo rodiklis, skaičiuojant gimusių vaikų skaičių vienai moteriai, šiuo metu siekia apie 0,8 – tai viena žemiausių reikšmių istorijoje. Palyginimui, populiacijos atsinaujinimui reikia maždaug 2,1 vaiko.

Jei toks lygis išliktų, iki 2050 metų Tailando gyventojų skaičius smuktų iki maždaug 47 milijonų, o 2100 metais – iki 21 milijono. Panašios tendencijos matomos Pietų Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje ir dalyje Pietų Europos – ten gimstamumas taip pat gerokai žemiau 1,5.

Ne tik ekonomika ir būstas

Dažnai aiškinama, kad žmones nuo vaikų atgraso brangūs būstai, nestabili darbo rinka ir ilgos darbo valandos. Tai svarbūs veiksniai, tačiau jie nepaaiškina, kodėl gimstamumas beveik tuo pačiu metu smuko tokiose skirtingose šalyse kaip Turkija, Brazilija, Rusija ar Egiptas.

Tyrimai rodo, kad vis svarbesnė priežastis – pasikeitęs socialinis elgesys. Išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ir nuolatinio buvimo internete era gerokai sumažino gyvų susitikimų, pasimatymų ir ilgalaikių santykių skaičių, ypač tarp jaunimo.

Virtualus gyvenimas ir vienišėjanti visuomenė

Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje šalių užfiksuotas maždaug 50 proc. sumažėjęs jaunų žmonių socializavimasis neprisijungus. Kartu išaugo vienišų suaugusiųjų dalis ir vėluojančios santuokos, o kai kur – ir visai jų atsisakoma.

Tai reiškia, kad „griūtis“ prasideda dar prieš gimimą – vis mažiau žmonių apskritai kuria poras. Apklausose daugelis nurodo, kad neturi vaikų ne tiek dėl išlaidų, kiek dėl to, kad nerado tinkamo partnerio arba nenori aukoti laisvės ir komforto.

Senėjimo padariniai ekonomikai

Senstančios ir mažėjančios visuomenės meta iššūkį iki šiol galiojusiai prielaidai, kad kiekviena karta bus gausesnė už ankstesnę. Tai smogia pensijų sistemoms, sveikatos apsaugai, švietimui ir būsto rinkai, kurios buvo kuriamos nuolatiniam augimui.

Japonija ir vis dažniau Kinija tampa perspėjamuoju pavyzdžiu – mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, silpsta vidaus paklausa, krenta būsto kainos, tuštėja mokyklos ir ištisi miesteliai. Valstybėms tenka rinktis tarp didesnių mokesčių, ilgesnio darbo iki pensijos ir mažesnių socialinių išmokų.

Ar mažesnė populiacija – galimybė?

Nepaisant rizikų, mažesnė populiacija kai kam atrodo ir kaip galimybė. Ilgalaikėje perspektyvoje tai galėtų sumažinti spaudimą aplinkai, mažinti būsto kainas ir duoti daugiau erdvės miestų planavimui.

Tačiau demografai pabrėžia, kad pavojingiausia ne pati populiacijos mažėjimo kryptis, o staigus ir nenumatytas lūžis, kurio visuomenės nėra pasirengusios suvaldyti. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, ateinančiais dešimtmečiais gimstamumo klausimas taps viena iš pagrindinių politinių ir ekonominių temų.