Kodėl dingsta seksualinis geismas? Specialistai atskleidė, kas iš tikrųjų vyksta smegenyse ir kūne

Seksualinis geismas dažnai apibūdinamas kaip staiga užplūstanti banga – užtenka prisilietimo, žvilgsnio ar minties. Tačiau šį jausmą lemia ne magija, o labai konkretūs biologiniai ir psichologiniai procesai bei tai, ko mus išmoko aplinka.

Psichoterapeutė ir klinikinė seksologė Dania Schiftan pabrėžia, kad geismas yra bazinis žmogaus poreikis ir kartu išmoktas įgūdis. Tai – malonumo ir laukimo būsena, kurią galima formuoti visą gyvenimą.

Kas vyksta smegenyse ir kūne?

Geismą sužadina išoriniai ir vidiniai dirgikliai: prisilietimas, fantazijos, regos, klausos ar kvapų signalai. Šie dirgikliai aktyvina smegenų atlygio sistemą, kur išsiskiria dopaminas ir kiti neuromediatoriai.

Vėliau impulsai keliauja į smegenų kamieną ir nugaros smegenis, suaktyvina autonominę nervų sistemą. Padažnėja pulsas, kvėpavimas, kraujas suplūsta į lytinius organus, sustandėja erekcinis audinys, išsiskiria makšties lubrikacija ar priešsperminis skystis.

Didėjant susijaudinimui, hipotalamas ir hipofizė išskiria oksitociną ir daugiau dopamino. Orgazmą valdo simpatinė nervų sistema: ritmiškai susitraukia dubens dugno raumenys, sumažėja įtampa, kūną užlieja atsipalaidavimas.

Įpročiai ir „užprogramuotas“ malonumas

Neurologė ir psichoterapeutė Heike Melzer aiškina, kad smegenys pasižymi neuroplastiškumu. Kartojant tą patį susijaudinimo scenarijų, susiformuoja stiprios jungtys tarp konkrečių dirgiklių ir malonumo.

Solo seksas ir sekso žaislai gali tapti tokio „užprogramavimo“ pavyzdžiu. Įpratus prie labai intensyvios vibracijos, partnerio prisilietimai kartais nebesuteikia tokio pat dirgiklio stiprumo.

Vis dėlto tai nėra akligatvis – Melzer pabrėžia, kad seksualumas yra permokstamas. Pamažu keičiant įprastą stimuliacijos schemą, didinant judesį, kvėpavimo laisvumą, įtraukiant visą kūną, galima sukurti naujus nervinius ryšius ir išplėsti malonumo žemėlapį.

Kultūra, kūno įvaizdis ir žinios

Seksualinį geismą stipriai veikia socialinės normos ir žinios apie kūną. Kultūrinė gėda, religiniai draudimai, pornografijoje kuriami scenarijai ir stereotipai apie „teisingą“ seksą gali blokuoti susijaudinimą.

Lyčių sociologė Louisa Lorenz primena, kad daugelis žmonių vis dar nežino tikrosios klitorio anatomijos. Šis organas yra 8–14 cm dydžio, didžioji dalis jo slepiasi kūno viduje, o matomas tik mažas galiukas. Nežinojimas, kur ir kaip juntamas malonumas, tiesiogiai mažina orgazmo tikimybę.

Prie geismo slopinimo prisideda ir neigiamas kūno vertinimas. Gėdijamasi svorio, plaukų, natūralių kūno skysčių, todėl vietoje susitelkimo į pojūčius žmogus ima save stebėti iš šalies ir praranda ryšį su kūnu.

Traumos, pornografija ir kontrolės susigrąžinimas

Ilgalaikės traumos, įskaitant vaikystėje patirtą medicininę prievartą ar normatyvinį logiką, kas yra „tikras“ vyras ar moteris, gali visiškai iškreipti santykį su kūnu. Interseksuali moteris Lynn pasakoja, kad tik supratus savo kūno ypatumus ir atsisakius kovos su juo ji atgavo gebėjimą jausti malonumą.

Vyrų seksualumui dažnai trukdo psichologinė įtampa ir pornografijos formuojami lūkesčiai. Jauni vyrai su erekcijos sutrikimais neretai fiziologiškai yra sveiki, tačiau protas sieja erekciją su nerimu, kaltės ar smurto vaizdiniais.

Seksologai pabrėžia, kad vienintelis „stebuklingas vaistas“ neegzistuoja. Efektyviausia – mažinti žalingą dirgiklių perteklių, iš naujo pažinti kūną, ugdyti švelnumą sau ir mokytis aiškiai komunikuoti, kas malonu.

Esminė žinia: geismas nėra mįslė, kuri mus valdytų. Supratę, kas jį žadina ir kas jį slopina, galime sąmoningai kurti sau tinkamą, saugią ir malonią seksualinę patirtį.