Visame pasaulyje moterys susilaukia vis mažiau vaikų, o motinystė vis dažniau atidedama vėlesniam amžiui. Ši tendencija matoma beveik visose šalyse – nuo Europos iki Afrikos – ir jau keičia ne tik šeimų gyvenimą, bet ir pasaulio demografinį žemėlapį.
Dar prieš kelis dešimtmečius moteris, pirmą vaiką pagimdžiusi peržengusi 30 metų ribą, būdavo laikoma išimtimi. Dabar daugybėje valstybių būtent toks amžius tampa norma, o atskirais atvejais pasitaiko gimdymų ir po 60 ar net 70 metų, kai pasitelkiamas pagalbinis apvaisinimas.
Vidutinis amžius kyla visame pasaulyje
BBC duomenimis, pasaulinis vidutinis pirmagimio motinos amžius šiandien siekia apie 28 metus. Prieš 60 metų išsivysčiusiose šalyse jis buvo maždaug 22 metai, tad kas dešimtmetį šis rodiklis pakilo maždaug metais.
Jungtinės Karalystės statistika rodo aiškų lūžį: gimdymų iki 20 metų jau mažiau nei gimdymų po 40 metų. Pastarojoje amžiaus grupėje kasmet susilaukiama dešimčių tūkstančių kūdikių, o gimdymų virš 45 metų skaičius siekia kelis tūkstančius.
Kodėl motinystė atidedama?
Ekspertai pabrėžia, kad sprendimą susilaukti vaikų vis labiau lemia ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Miestuose gyvenimas brangesnis, būstas ir švietimas kainuoja daug, todėl jaunos poros pirmiausia siekia karjeros ir finansinio stabilumo.
Prie mažėjančio gimstamumo prisideda ir geresnis merginų bei moterų išsilavinimas. Kuo ilgiau jos mokosi, tuo vėliau pradeda kurti šeimą ir dažniausiai apsiriboja mažesniu vaikų skaičiumi. Afrikoje, kur ilgai išliko aukšti gimstamumo rodikliai, švietimo plėtra, urbanizacija ir kontracepcijos prieinamumas taip pat jau mažina vidutinį vaikų skaičių moteriai.
Kai kurie jauni žmonės atvirai sako svarstantys ir aplinkosauginius argumentus – baiminasi dėl klimatokaitos, planetos išteklių, nenori palikti vaikams dar blogesnio pasaulio. Kol kas tai labiau nišinis reiškinys, bet jis formuoja viešąją nuomonę ir diskusijas.
Medicininės ribos ir galimybės
Mokslininkai pabrėžia, kad moters vaisingumas fiziologiškai ima mažėti maždaug nuo 35 metų. Gyvenimo būdas šio proceso sustabdyti negali, nors bendra sveikata ir svarbi.
Pagalbinio apvaisinimo technologijos išplečia galimybes. Kiaušialąsčių šaldymas leidžia išsaugoti jaunesnio amžiaus kiaušialąsčių kokybę ir jomis pasinaudoti vėliau. Donorinių kiaušialąsčių naudojimas leidžia pastoti ir toms moterims, kurių pačių kiaušialąstės nebetinkamos, nes gimda, tinkamai prižiūrint sveikatą, išlieka pajėgi išnešioti nėštumą ir po menopauzės.
Demografinės ir socialinės pasekmės
Vėlyva motinystė reiškia, kad per gyvenimą moterys dažniau susilaukia mažiau vaikų. Tai prisideda prie bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo, o tai jau kelia iššūkių pensijų sistemoms ir darbo rinkai.
Vyriausybės įvairiose šalyse ieško sprendimų. Tiesioginės išmokos už gimusius vaikus daug kur laukto efekto nedavė. Geriausiai vertinamos šalys, sukūrusios platesnę šeimos politiką: lankstų darbo laiką, darželių tinklą, ilgas ir abiem tėvams prieinamas vaiko priežiūros atostogas.
Ekspertai vis dažniau kalba ne tik apie gimstamumo skatinimą, bet ir apie būtinybę gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą bei darbo sąlygas. Taip pat pabrėžiama, kad moterų sprendimas turėti ar neturėti vaikų turi išlikti laisvas pasirinkimas, o ne valstybės spaudimo rezultatas.
