Vokietijos automobilių pramonė išgyvena krizę: ekspertai įvardijo, kas labiausiai smogia sektoriui

Vokietijos automobilių sektorius, ilgus metus buvęs Europos ekonomikos varikliu, šiandien atrodo kaip pramonės silpnoji grandis. „Volkswagen“ akcijų kaina yra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų ir net mažesnė nei per „Dieselgate“ skandalą, o rinka kalba apie drastiškas permainas gamyklose.

Koncernas svarsto iki 100 000 darbo vietų mažinimą ir keturių gamyklų Vokietijoje uždarymą – tai paliestų maždaug šešioliktą dalį viso grupės darbo jėgos. Dar prieš kelerius metus bendrovė profsąjungoms raštu žadėjo, kad iki 2030 metų gamyklos nebus uždaromos, tačiau geopolitika ir nauja konkurencija šiuos pažadus pavertė nebeįgyvendinamais.

Kinijos „2.0 šokas“ automobilių rinkai

Ekonomistai vis dažniau kalba apie vadinamąjį Kinijos šoką 2.0. Skirtingai nei po Kinijos įstojimo į PPO 2001 metais, kai labiausiai nukentėjo pigios tekstilės ar žaislų gamyba, dabar smūgis tenka technologijų ir kapitalui imlioms šakoms – automobiliams, baterijoms, mašinoms.

Bloomberg ir kitų tyrimų duomenimis, apie 40 proc. Vokietijos pastarojo meto BVP smukimo susiję su energijos šoku, dar 40 proc. – su prarastomis eksporto rinkomis, ypač Kinijoje. Būtent automobilių sektorius sudarė didžiąją dalį neigiamo prekybos balanso pokyčio.

Kinijos gamintojai elektromobilius kuria „Kinijos greičiu“: nuo idėjos iki serijinio modelio kartais praeina mažiau nei dveji metai. Lyginant su 40–80 mėnesių ciklais Vokietijoje, tai suteikia milžinišką pranašumą. Tuo pačiu taikoma agresyvi kainodara – konsultacijų bendrovės skaičiuoja, kad Kinijoje pagamintas elektromobilis gali būti 20–50 proc. pigesnis.

Darbo vietų karpymai sprendimo negarantuoja

Vien „Volkswagen“ planuojamos reorganizacijos, skaičiuojant darbo užmokesčio ir investicijų mažinimą, teoriškai leistų sutaupyti apie 10 mlrd. eurų per metus. Tai reikštų maždaug 1 000 eurų sutaupymą vienam automobiliui. Tačiau, kai kinų gamintojų kaštų pranašumas siekia bent 6 000 eurų automobiliui, vien atleidimais šios spragos užlopyti neįmanoma.

Panašų spaudimą jaučia ir BMW bei „Mercedes-Benz“ – jie skelbia restruktūrizavimo programas, mažina premijas ir gamybos apimtis Europoje. Silpstant vidaus paklausai ir brangstant energijai, šios bendrovės priverstos ieškoti papildomų taupymo priemonių.

Europos atsakas: muitai ar nauja strategija?

Europos Komisija pradėjo tyrimus dėl Kinijos elektromobilių subsidijavimo ir jau paskelbė papildomus muitus daliai įvežamų modelių. Tačiau tokios priemonės yra lėtos ir lengvai apeinamos – kinų gamintojai tiesiog perkelia dalį gamybos į Europą, naudodamiesi atsilaisvinusiomis gamyklomis Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje.

Dalis ekonomistų siūlo platesnį požiūrį – kurti priemonę, panašią į JAV taikomą 301 skirsnį, leidžiančią reaguoti į sistemines, o ne tik atskirų prekių prekybos deformacijas. Tokia politika leistų nukreipti atsaką į sektorius, kurie strategiškai svarbiausi Europos pramonei.

Vis dėlto net ir geriausiai sukalibruoti muitai nepakeis fakto, kad Vakarai ilgus metus rinkosi efektyvumo, o ne atsparumo strategiją. Dabar, kai tiekimo grandinės tampa geopolitikos įkaitėmis, Europa mokosi gyventi naujoje realybėje: gamyba bus brangesnė, pelno maržos mažesnės, o už didesnę savarankiškumo dozę teks susimokėti ir vartotojams.