Naršyklės plėtiniai, kurie tikrai praverčia: kaip saugiai išsirinkti ir neapkrauti kompiuterio

Interneto naršyklės per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė: šiandien tai ne tik langas puslapiams atverti, bet ir pagrindinis darbo, mokymosi bei pramogų įrankis. Viena iš priežasčių, kodėl naršyklės tokios lanksčios, yra plėtiniai.

Vis dėlto daugelis vartotojų juos diegia spontaniškai, neįsigilinę į saugumo, privatumo ir našumo pasekmes. Pasižiūrėkime, kaip protingai išnaudoti plėtinius taip, kad jie padėtų, o ne trukdytų.

Kas yra naršyklės plėtiniai ir kuo jie naudingi

Naršyklės plėtiniai yra maži papildomi įrankiai, kurie praplečia „Chrome“, „Edge“, „Firefox“, „Safari“ ar kitų naršyklių galimybes. Jie gali padėti blokuoti reklamas, išsaugoti slaptažodžius, tvarkyti užduotis, versti tekstą ar greitai daryti ekrano nuotraukas.

Daugelis plėtinių sutaupo daug laiko, nes leidžia tam tikras užduotis atlikti vienu paspaudimu. Pavyzdžiui, galima automatiškai užpildyti pasikartojančias formas, iškart išsaugoti straipsnį skaitymui vėliau ar greitai patikrinti rašybą.

Kokius plėtinius verta turėti kasdieniam naudojimui

Nors kiekvieno poreikiai skiriasi, yra kelios plėtinių kategorijos, kurios praverčia daugumai žmonių. Svarbu rinktis tik po vieną ar kelis iš kiekvienos, kad naršyklė netaptų perkrauta.

Dažniausiai naudingi šie tipai:

• Reklamų ir sekimo blokavimo plėtiniai, padedantys sumažinti įkyrių reklamų ir sekiklių kiekį.
• Slaptažodžių tvarkyklės, kurios saugiai išsaugo prisijungimo duomenis ir generuoja stiprius slaptažodžius.
• Produktyvumo įrankiai, pavyzdžiui, užduočių sąrašai, skaitymo vėliau paslaugos ar žymelių tvarkyklės.
• Vertimo ir kalbos plėtiniai, padedantys versti tekstus ar tikrinti rašybą keliose kalbose.

Dažnai pakanka 5–10 gerai parinktų plėtinių, kad kasdienis naršymas taptų patogesnis ir saugesnis. Jei jų prisikaupia kelios dešimtys, tai jau signalas, kad metas peržiūrėti sąrašą.

Kaip atskirti patikimą plėtinį nuo rizikingo

Nors dauguma populiarių plėtinių yra patikimi, rinkoje pasitaiko ir tokių, kurie bando rinkti perteklinius duomenis ar net įskiepyti kenkėjišką kodą. Prieš diegiant verta skirti kelias minutes patikrai.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra plėtinio kūrėjas. Geras ženklas, jei tai žinoma bendrovė, plačiai naudojamas produktas ar atvirojo kodo bendruomenė. Jei kūrėjas skamba visiškai nežinomas, verta pasidomėti daugiau.

Kitas svarbus dalykas yra atsiliepimai ir įvertinimai. Neužtenka vien matyti aukštą balą, reikėtų paskaitinėti naujausius komentarus ir pasižiūrėti, ar nėra skundų dėl netikėtų reklamų, duomenų rinkimo ar sulėtėjusio naršymo.

Galiausiai verta pasižiūrėti, kiek kartų plėtinys atsisiųstas ir kada paskutinį kartą atnaujintas. Labai mažai atsisiuntimų turintis ir seniai neatnaujintas plėtinys kelia daugiau klausimų nei tas, kuris reguliariai prižiūrimas.

Teisių prašymai: ko plėtiniui tikrai nereikia

Diegiant plėtinį naršyklė paprastai parodo, prie ko jis prašo prieigos: svetainių duomenų, naršymo istorijos, failų, pranešimų ar kitų funkcijų. Tai vienas iš svarbiausių signalų, į kurį dažnai numojama ranka.

Bendras principas paprastas: plėtiniui turėtų būti suteikta tik tiek teisių, kiek realiai būtina jo funkcijai. Pavyzdžiui, paprastam valiutos konvertavimo įrankiui neturėtų reikėti pilnos prieigos prie visų lankomų puslapių turinio.

Jei plėtinys prašo labai plačių teisių, bet iš aprašymo neaišku, kodėl to reikia, tai jau rimta priežastis pagalvoti, ar verta jį diegti. Tokiu atveju galima paieškoti alternatyvos su siauresnėmis prieigomis.

Kaip plėtiniai veikia naršyklės greitį

Kiekvienas plėtinys naudoja dalį kompiuterio atminties ir procesoriaus resursų. Vienas ar keli papildiniai dažniausiai nepastebimai, tačiau kelios dešimtys gali akivaizdžiai sulėtinti naršymą, ypač senesniame kompiuteryje.

Yra plėtinių, kurie nuolat veikia fone ir tikrina kiekvieną atidaromą puslapį. Kiti įsijungia tik tada, kai juos aiškiai paleidžiate. Jei naršyklė ima strigti, verta patikrinti, kurie plėtiniai aktyvūs ir kiek resursų naudoja.

Naudinga taisyklė: plėtinius, kurių nenaudojate kasdien, geriau išjungti, o ne laikyti nuolat veikiančius. Jei prireiks, juos visada galima trumpam įjungti atgal.

Kaip atlikti plėtinių „generalinę tvarką“

Kartą per kelis mėnesius verta peržiūrėti visus įdiegtus plėtinius. Dažnai paaiškėja, kad dalies jų nebeatsimenate arba jie nebereikalingi, nes atsirado patogesnių alternatyvų.

Praktiškas būdas: pereiti sąrašą iš viršaus į apačią ir kiekvienam plėtiniui užduoti du klausimus. Ar pastarąjį mėnesį juo naudojotės bent kelis kartus ir ar jis daro kažką, ko negali paprastas puslapis ar pati naršyklė.

Plėtinius, į kuriuos atsakymas „ne“, drąsiai pašalinkite. Verta prisiminti, kad kuo mažiau papildinių, tuo lengviau juos prižiūrėti ir pastebėti įtartinus pokyčius.

Saugumo ir privatumo rekomendacijos

Nors plėtiniai dažnai padeda pagerinti saugumą, pavyzdžiui, naudodamiesi slaptažodžių tvarkyklėmis ar sukčiavimo puslapių filtrais, netinkamai pasirinkti papildiniai gali tapti silpnąja grandimi.

Saugumui padeda keli paprasti principai. Diegti plėtinius tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Chrome Web Store“ ar „Firefox Add-ons“. Vengti nuorodų iš atsitiktinių puslapių, žadančių „ypatingus“ papildinius, kurių nėra oficialiuose kataloguose.

Taip pat svarbu reguliariai diegti naršyklės ir plėtinių atnaujinimus. Juose dažnai ištaisomos saugumo spragos, kurios gali būti naudojamos kenkėjiškiems tikslams, ypač jei plėtinys turi plačius leidimus.

Kaip plėtinius pritaikyti skirtingiems įrenginiams

Dauguma populiarių naršyklių leidžia sinchronizuoti plėtinius tarp kompiuterio ir išmaniojo telefono. Iš pirmo žvilgsnio tai patogu, tačiau ne visi papildiniai vienodai naudingi skirtinguose ekranuose.

Telefonuose ypač svarbus našumas ir baterijos taupymas, todėl verčiau apsiriboti keliais tikrai reikalingais plėtiniais, pavyzdžiui, reklamos blokavimu ir slaptažodžių tvarkykle. Sudėtingesnius produktyvumo įrankius dažniausiai patogiau naudoti kompiuteryje.

Jei naudojate kelias naršykles, verta nuspręsti, kuri bus pagrindinė. Joje laikyti pagrindinius plėtinius, o kitose palikti tik tai, kas būtina. Taip lengviau išlaikyti aiškų vaizdą ir vengti dubliavimo.

Kada plėtinių geriau išvis nenaudoti

Yra situacijų, kai verta prisiminti „švarios“ naršyklės privalumus. Pavyzdžiui, jungiantis prie el. bankininkystės ar tvarkant jautrią informaciją kai kurie vartotojai renkasi atskirą naršyklę be jokių plėtinių.

Toks atskyrimas padeda sumažinti riziką, kad koks nors papildinys perskaitys prisijungimo duomenis ar įrašys jautrią informaciją. Tai ypač aktualu, jei naudojate daug įvairių plėtinių ir ne visada tiksliai žinote, kokius leidimus jie turi.

Galiausiai verta prisiminti, kad plėtiniai yra tik pagalbininkai. Jei naršyklė pasidaro lėta, atsiranda keistų iššokančių langų ar netikėtų peradresavimų, vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti išjungti visus plėtinius ir juos įjungti po vieną, kol rasite kaltininką.