Šie simptomai dažnai nurašomi nuovargiui: iš tiesų jie gali signalizuoti rimtą problemą

Insulinis atsparumas dažnai laikomas tik diabetu sergančiųjų problema, tačiau šiandien jis paliečia daugumą suaugusiųjų. Kraujo gliukozės tyrimas dar gali būti normalus, nors organizme jau vyksta pokyčiai, didinantys infarktų, insultų ir trumpesnio gyvenimo riziką.

Medikai pabrėžia, kad antro tipo diabetas nesusiformuoja per naktį. Tai ilgas procesas, kurio metu didelė insulino koncentracija pamažu žaloją kraujagysles, kepenis, smegenis ir inkstus, dar gerokai prieš nustatant ligą.

Kas yra insulinis atsparumas?

Insulinas – hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai energijai. Kai menkai judame, valgome daug pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių ir mažai skaidulų, ląstelės ima prasčiau reaguoti į insuliną.

Tuomet kasa priversta gaminti vis daugiau insulino, kad kraujo gliukozė išliktų normali. Išoriškai tyrimai dar gali atrodyti geri, tačiau už „užtvaros“ didėja spaudimas – medžiagų apykaita jau sutrikusi ir artėja momentas, kai kompensavimo mechanizmai nebeveiks.

12 įspėjamųjų ženklų

Vienas dažniausių ankstyvų signalų – stiprus alkis netrukus po valgymo ir nuolatinis potraukis saldumynams bei baltai duonai. Tai susiję su greitais gliukozės šuoliais ir kritimais, kai smegenys vėl reikalauja greito kuro.

Daugelis žmonių taip pat jaučia energijos „duobes“ po valgio, sunkiau susikaupia, skundžiasi smegenų rūku. Ilgainiui didėja liemens apimtis, nors bendras svoris gali išlikti panašus – tai rodo pavojingą riebalų sankaupą pilvo ertmėje ir aplink vidaus organus.

Insulinis atsparumas siejamas ir su sunkiai krentančiu svoriu, net laikantis rekomendacijų. Nuolat aukštas insulino lygis skatina riebalų kaupimą ir trukdo juos panaudoti energijai, todėl kilogramai tirpsta daug lėčiau.

Įspėti gali ir oda: daugybiniai odos ataugėlės kaklo, pažastų srityje bei patamsėję, pastorėję odos raukšlės (ypač ant sprando ir pažastų) laikomi klasikiniu reikšmingo insulinio atsparumo ženklu.

Dažnai kartu atsiranda padidėjęs kraujospūdis, nes insulinas skatina natrio kaupimą inkstuose ir kraujagyslių standėjimą. Kraujo tyrimuose gali matytis padidėję trigliceridai ir sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis HDL – tai neretai atsiranda dar gerokai prieš gliukozės padidėjimą.

Pažengusioje stadijoje nustatomas priešdiabetas, vėliau – antro tipo diabetas. Dar vienas svarbus padarinys – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kai perteklinė gliukozė virsta riebalais ir kaupiasi kepenyse, ilgainiui galint sukelti kepenų randėjimą ir nepakankamumą.

Ką galima padaryti dabar?

Gera žinia ta, kad insulinis atsparumas dažnai yra grįžtamas. Mityboje daugiau baltymų ir skaidulų, mažiau rafinuotų angliavandenių padeda išlyginti gliukozės ir insulino svyravimus bei ilgiau jaustis sočiam.

Labai veiksminga ir paprasta priemonė – 10–15 minučių pasivaikščiojimas po kiekvieno pagrindinio valgymo. Dirbančios raumenų ląstelės ima daugiau gliukozės iš kraujo, todėl organizmui reikia mažiau insulino.

Gydytojai pataria, kad žmonės, atpažinę kelis minėtus požymius, kreiptųsi į šeimos gydytoją. Be įprastų gliukozės tyrimų, pravartu pasidomėti ir nevalgiusio insulino tyrimu bei skaičiuojamu HOMA-IR rodikliu, kuris jautriau atspindi ankstyvą insulinį atsparumą.