ADHD diagnozių skaičius šoktelėjo į viršų: specialistai įspėja apie dvi pavojingas tendencijas

Australijoje per pastarąjį dešimtmetį suaugusiųjų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) diagnozių skaičius šoktelėjo taip, kad dalis miestų tapo tikrais diagnozių „karštaisiais taškais“. 

Tuo pat metu kitose teritorijose šis sutrikimas beveik nenustatomas, nors specialistai mano, kad dalis žmonių ten tiesiog lieka be pagalbos.

Kas yra ADHD ir kiek jo turėtų būti?

Psichiatrai ADHD apibrėžia kaip neurovystymosi sutrikimą, kuriam būdingi dėmesio, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai. Svarbu, kad jie prasidėtų vaikystėje, pasireikštų keliose gyvenimo srityse ir sukeltų realų funkcionavimo sutrikimą.

Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ADHD paplitimas tarp suaugusiųjų turėtų būti apie 2,5–3 proc. Būtent su šiuo skaičiumi lyginami faktiniai vaistų išrašymo duomenys, nes Australija oficialios diagnozių statistikos nekaupia.

Žemėlapis, atskleidęs milžiniškus skirtumus

Universiteto komanda, analizuodama kompensuojamų vaistų receptus, sudarė žemėlapį, rodantį, kiek 20–65 metų australai bent kartą per metus įsigijo ADHD medikamentų. Per ketverius metus visoje šalyje matomas ryškus augimas, tačiau jis labai netolygus.

Sydneyje daugiausia gydomų suaugusiųjų gyvena vidiniuose vakaruose ir Blue Mountains, kur prie gydymo priemonių prieina apie 3,4 proc. suaugusiųjų. Tuo tarpu pietvakarinis Sidnėjus, pavyzdžiui, Fairfieldas, vos priartėja prie 0,5 proc. ribos, nors gyventojų poreikiai, tikėtina, nesiskiria taip dramatiškai.

Dar ryškesnė padėtis Vakarų Australijoje. Čia esančiame Fremantle ADHD vaistus 2024 metų birželio laikotarpiu vartojo vidutiniškai 4,4 proc. suaugusiųjų, o tarp moterų iki 44 metų – daugiau kaip 6 proc. Tai gerokai viršija mokslininkų laikomą tikėtiną paplitimą.

Telemedicina ir komerciniai interesai

Sparčiam diagnozių augimui sutapo laikas su nuotolinių psichiatrijos konsultacijų plėtra. Atsirado stambios telemedicinos įmonės, siūlančios greitus ADHD įvertinimus, kurie pacientams gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.

Specialistai įspėja, kad kai kur tokie vertinimai pernelyg remiasi trumpomis apklausomis ir savarankiškai pildomais klausimynais, o išsami anamnezė bei kitų sutrikimų atskyrimas atliekami paviršutiniškai. Tai didina klaidingos diagnozės riziką ir gali lemti per didelį stimuliuojančių vaistų skyrimą.

Didžiausią dalį suaugusiųjų gydymo sudaro lisdeksamfetaminas, kurio prekės ženklas yra „Vyvanse“. Vyriausybės išlaidos šiam vaistui per kelerius metus išaugo maždaug penkis kartus, o gamintoja bendrovė „Takeda“ aktyviai finansuoja konferencijas, specialistų mokymus ir pacientų organizacijas.

Perdiagnostika ir nediagnozuoti regionai

Psichiatrai pabrėžia dvilypį pavojų. Vienur gali būti per daug diagnozių, kai ADHD „uždedamas“ vietoje depresijos, nerimo ar trauminės patirties, o žmonės be reikalo vartoja stiprius stimuliantus su galimu psichozės, širdies ir miego sutrikimų pavojumi.

Kitose vietovėse, tokiose kaip pietvakarinis Sidnėjus, dauguma suaugusiųjų, turinčių ADHD, apskritai nepasiekia specialistų. Ilgos eilės, brangios konsultacijos ir prastai apmokamos ilgos šeimos gydytojų konsultacijos sukuria sisteminę atskirtį socialiai pažeidžiamiausiems pacientams.

Ekspertai sutaria, kad svarbiausia ne ginčas, ar ADHD egzistuoja, o tai, ar diagnozės nustatomos kruopščiai ir ar gydymas prieinamas visiems, kam jo iš tikrųjų reikia. Nuo to tiesiogiai priklauso žmonių mokymosi sėkmė, darbingumas ir net mirtingumas.