Ketveri studijų metai ir diplomas rankoje: vis daugiau jaunų žmonių susiduria su nemalonia realybe

Jungtinėse Valstijose vis daugiau jaunų žmonių patiria paradoksą: po ketverių studijų metų ir brangaus diplomo darbo paieškos užsitęsia mėnesiams. Tradicinis pažadas, kad bakalauro laipsnis atveria duris į stabilų darbą, akivaizdžiai silpnėja.

Vietoje sklandaus starto jauni specialistai susiduria su konkurencinga, lėtėjančia rinka ir dirbtinio intelekto permainomis, kurios keičia tai, kas laikyta saugiausia – pradinio lygio pareigas.

Jaunimo nedarbas kyla

Oficiali statistika rodo, kad bendra nedarbo situacija JAV vis dar atrodo pakenčiama, tačiau jaunimo skaičiai išsiskiria. Nedarbo lygis tarp 16–24 metų siekia apie 10,4 proc. ir nuo 2023 metų pavasario aiškiai auga.

Ypač neramina tai, kad prastėja būtent naujų absolventų padėtis. Ekonomistai primena, jog į darbo rinką įžengus recesijos ar sulėtėjimo laikotarpiu, „randai“ pajamose ir karjeroje gali likti dešimtmečiams.

Tuo pat metu aukštąjį išsilavinimą įgyjančių žmonių skaičius istoriškai didelis. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda perteklius kolegijų ir universitetų absolventų, o pradinių darbo vietų jiems sukuriama mažiau.

Dirbtinis intelektas spaudžia pradines pozicijas

Dirbtinis intelektas dar labiau komplikuoja situaciją. Tokios įmonės kaip „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį automatizacija gali pakeisti 6–7 proc. JAV darbo vietų, pirmiausia – rutininius, standartizuotus darbus.

Stanfordo tyrimas rodo: nuo 2022 metų nedarbas tarp 22–25 metų dirbančių aukštos DI rizikos profesijose sumažėjo, nes dalis jų išvis nebesamdyti, o pareigos buvo pertvarkytos ar automatizuotos. Tuo metu vyresnių darbuotojų, dirbančių mažiau paveikiuose sektoriuose, padėtis išliko stabilesnė.

Technologijų bendrovės ypač agresyviai optimizuoja komandas. Per pandemiją darbuotojų skaičių smarkiai išplėtusi „Amazon“ jau mažina dešimtis tūkstančių darbo vietų ir perkelia išteklius į generatyvinio dirbtinio intelekto plėtrą.

Ekonominės ir socialinės pasekmės

Jaunimo įsitvirtinimo rinkoje krizė turi platesnių pasekmių. Vėluojantis karjeros startas reiškia mažesnes pajamas, atsargesnį vartojimą ir mažiau įmokų į biudžetą, o tai ilgainiui gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą.

Nelygybės mastas JAV jau dabar didelis: skaičiuojama, kad 1989–2022 metais turtingiausias 1 proc. gyventojų savo turtą didino daugiau kaip šimtą kartų sparčiau nei vidutinė šeima. Ekspertai įspėja, kad jaunimo nedarbas gali dar labiau išplėsti šį atotrūkį.

Kokios išeitys jaunimui?

Nors padėtis sudėtinga, darbdavių lūkesčiai jaunimui taip pat keičiasi. Platforma „Handshake“ fiksuoja penkis kartus išaugusį darbo skelbimų, kuriuose reikalaujama DI įgūdžių, skaičių, o praktikų pasiūlymuose toks augimas siekia keturis kartus.

Viena vertus, tai rodo, kad daug klasikinių pradinio lygio užduočių bus automatizuota. Kita vertus, atsiveria galimybės tiems, kurie moka DI įrankius panaudoti produktyvumui didinti ir vertingesnėms užduotims atlikti.

Karjeros specialistai pabrėžia ir žmogiškųjų ryšių svarbą. Praktikos vietos, pažintys su profesinės srities žmonėmis ir rekomendacijos dažnai tampa lemiamu veiksniu, išskiriančiu jaunuolį iš daugybės identiškų gyvenimo aprašymų.

Ekspertų vertinimu, diplomas artimiausiais metais nepraras vertės visiškai, tačiau jis vis labiau bus tik starto linija. Norint iš tiesų įsitvirtinti, teks nuolat mokytis, įvaldyti dirbtinį intelektą ir sąmoningai kurti profesinius ryšius.