Gyvename geriau nei bet kada, bet jaučiamės prasčiau: ekonomistas paaiškino kodėl

Vakarietiškose visuomenėse gyvenimo lygis per kelis dešimtmečius pastebimai išaugo, tačiau apklausos rodo, kad žmonės jaučiasi vis labiau pavargę, nerimastingi ir nepatenkinti. Ekonomistas ir socialinių inovacijų tyrėjas Nat Ware siūlo į šį paradoksą pažvelgti per lūkesčių prizmę.

Pasak jo, mūsų laimę lemia ne tiek objektyvios gyvenimo sąlygos, kiek tai, kaip jos palyginti su tuo, ko tikėjomės. Būtent šį skirtumą Ware vadina lūkesčių atotrūkiu.

Kas iš tiesų daro laimingus?

Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmonės dažnai klaidingai prognozuoja, kas juos darys laimingus. Ware pateikia tris klasikinius pavyzdžius: olimpiniai medaliai, pinigai ir atlyginimų palyginimai su kitais.

Nors dauguma norėtų laimėti sidabro medalį, duomenys rodo, kad bronzos laimėtojai dažnai yra laimingesni. Sidabras nuolat lyginasi su galimybe būti pirmu, o bronza – su vos nepražiūrėta galimybe likti be medalio.

Panašiai ir su pinigais: vienkartinė didžiulė suma ne visada suteikia ilgalaikę laimę. Tyrimai rodo, kad didesnę reikšmę turi nuoseklus, ilgainiui gerėjantis finansinis saugumas ir prognozuojamas augimas, o ne staigus šuolis.

Trys lūkesčių atotrūkio tipai

Ware teigia, kad nelaimingumą daugiausia lemia trijų rūšių atotrūkiai: vaizduotės, tarpasmeninis ir laiko. Visi jie formuoja tai, kas mums atrodo „normalu“.

Vaizduotės atotrūkis atsiranda, kai mūsų susikurtas idealus vaizdas pranoksta realybę. Socialiniai tinklai ir reklama, naudodami „Photoshop“ ir kruopščiai atrinktas nuotraukas, kuria iliuziją, kad tobulas kūnas, kelionės ar karjera yra kasdienybė.

Tarpasmeninis atotrūkis kyla, kai nuolat lyginamės su kitais. Ne tiek svarbu, kiek uždirbame, kiek svarbu, kiek uždirba mūsų aplinka. Gyvenimas turtingame rajone gali priversti jaustis vargšesniu, nors objektyviai pajamos būtų gana aukštos.

Laiko, arba intertemporalinis, atotrūkis siejasi su praeitimi. Jei gyvenimo kokybė ilgainiui blogėja, žmonės jaučiasi kur kas nelaimingesni nei tie, kurių kelias eina iš lėto aukštyn, net jei jų vidutinės pajamos panašios.

Kaip suvaldyti lūkesčius?

Ware siūlo keisti požiūrį ir politikos, ir asmeniniame lygmenyje. Verslui ir žiniasklaidai jis ragina atsisakyti nerealistiškų pažadų ir perteklinio vaizdų tobulinimo, nes tai nuolat kelia kartelę, kurią realybė sunkiai pasiekia.

Valstybėms ir darbdaviams jis rekomenduoja daugiau dėmesio skirti nelygybės mažinimui ir prognozuojamam, nuosekliam gyvenimo kokybės gerėjimui. Tėvams – ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, bet kartu padėti jiems suvokti realias galimybes, o ne žadėti išskirtinę, nepasiekiamą sėkmę.

Ware išvada paprasta: kad būtume laimingesni, turime ne tik siekti geresnių sąlygų, bet ir išmokti sąmoningai valdyti savo lūkesčius. Tik suderinus tai, ko tikimės, su tuo, kas iš tiesų įmanoma, galima sumažinti lūkesčių atotrūkį ir priartėti prie tikros, tvarios gyvenimo pilnatvės.