Gavote sąskaitą už atliekas, nors negyvenate? Specialistai paaiškino, kodėl vis tiek mokate

Dalis sodus, sodybas ar kelis būstus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą, stebisi: kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, jei objekte nuolat negyvenama. Specialistai pabrėžia, kad vietinė rinkliava nėra vien mokestis už išvežtą maišą atliekų.

Vietinė rinkliava veikia kaip viešosios infrastruktūros finansavimo modelis: sistema turi būti pasirengusi veikti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar į sodybą atvykstama savaitgaliais, ar tik kelis kartus per sezoną. Dėl to rinkliava apima ne tik faktinį surinkimą, bet ir visos sistemos palaikymą.

Už ką iš tikrųjų mokama?

Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Mindaugas Varnas aiškina, kad vietinė rinkliava paprastai skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai. Ji taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems objektų savivaldybės teritorijoje ar joje vykdantiems veiklą.

Sumokėta rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą ir skiriama užtikrinti paslaugas, kuriomis gali naudotis mokėtojai. Tai apima ne tik mišrių komunalinių atliekų, bet ir pakuočių, tekstilės, maisto atliekų surinkimą, taip pat šalia konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą pagal nustatytą tvarką.

Gyventojams dažnai suteikiami individualūs konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus, jie remontuojami arba keičiami. Jei dėl privažiavimo ar kitų aplinkybių individualus aptarnavimas neįmanomas, naudojamasi bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

Ką galima priduoti be papildomo mokesčio?

Vietinės rinkliavos mokėtojai dažniausiai turi teisę nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekas, senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo atliekas bei pavojingas atliekas į specialias surinkimo aikšteles. Be to, daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamus grafikus.

Tokios paslaugos ypač aktualios tiems, kurie į sodybą atvyksta sezoniškai ir tada tvarkosi aplinką, remontuoja ar keičia baldus. Net jei kasdien atliekų nesusidaro, prireikus sistema turi būti pasiekiama ir veikti be papildomų, netikėtų mokesčių.

„Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę kasdienybės dalimi“, – sakė Mindaugas Varnas.

Kada rinkliavą galima sumažinti?

Praktikoje vietinė rinkliava neretai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis skirta išlaidoms, kurios patiriamos nepriklausomai nuo atliekų kiekio, todėl ją paprastai moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai.

Kintamoji dalis siejama su komunalinių atliekų paėmimu ir tvarkymu, todėl kai kuriais atvejais ji gali būti mažinama arba netaikoma. Pavyzdžiui, kai įrodoma, kad gyvenamosios paskirties objekte faktiškai niekas negyvena, tačiau konkrečias sąlygas, dokumentus ir terminus nustato kiekviena savivaldybė atskirai.

Turint kelis objektus, pavyzdžiui, butą ir sodybą skirtingose savivaldybėse, taisyklės taip pat gali skirtis. Dėl to gyventojams rekomenduojama pasitikrinti savivaldybės patvirtintą rinkliavos skaičiavimo tvarką ir lengvatų taikymo sąlygas.