Ilgą laiką manyta, kad plonytės, rankomis tempiamos štrudelio tešlos paruošimas – tikra kulinarinė magija, įmanoma tik patyrusioms šeimininkėms ar profesionaliems konditeriams. Daugeliui atrodo, kad tešla būtinai plyš, lips prie paviršių ir niekada netaps tokia plona, kokia turėtų būti.
Iš tiesų gera štrudelio tešla nėra tokia sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tinkami ingredientai ir keli paprasti principai leidžia išminkyti elastingą, paklusnią tešlą, kuri lengvai tempiasi ir neplyšta net pirmą kartą bandantiems.
Ši tešla atlaidi smulkioms klaidoms ir nereikalauja nei ypatingos įrangos, nei sudėtingų technikų. Pakanka kantrybės, šilto kambario, švaraus rankšluosčio ir noro namuose iškepti kvapnų štrudelį su mėgstamu įdaru.
Tešlai paruošti naudojami paprasti produktai: kiaušinis, kvietiniai miltai, vanduo, šiek tiek druskos, actas ir bekvapis aliejus. Būtent aliejus ir actas suteikia tešlai elastingumo ir leidžia ją tempti itin plonai.
Į didelį dubenį suberiami persijoti miltai, sudedama druska, supilamas aliejus, actas ir įmušamas kiaušinis. Tuomet palaipsniui pilamas drungnas vanduo ir tešla minkoma, kol tampa vientisa.
Gerai išminkyta tešla turi būti lygi, elastinga ir priminti plastiliną. Ji neturi lipti prie rankų, tačiau taip pat negali būti per sausa ar trapi.
Išminkyta tešla suformuojama į rutulį, uždengiama ir paliekama kambario temperatūroje maždaug dešimčiai minučių. Šis poilsio laikas labai svarbus – jis leidžia glitimui atsipalaiduoti ir palengvina vėlesnį tempimą.
Pailsėjusi tešla padalijama į dvi dalis, kad būtų lengviau su ja dirbti. Kiekviena dalis lengvai pakočiojama ant miltais pabarstyto paviršiaus, kol įgauna apytikslę stačiakampio formą.
Ant stalo patiesiamas švarus, miltais pabarstytas medvilninis rankšluostis ar staltiesė. Ant jo atsargiai perkeliama tešla ir pradedama tempti rankomis nuo centro link kraštų.
Tešla tempiama lėtai ir švelniai, kol tampa beveik permatoma. Storesni kraštai, kurie sunkiau išsitampo, vėliau paprasčiausiai pašalinami – jie nereikalingi.
Tešlos paviršius lengvai pabarstomas džiūvėsėliais, kad šie sugertų perteklines įdaro sultis. Tai ypač svarbu, jei naudojamas obuolių ar vyšnių įdaras.
Ant džiūvėsėlių tolygiai paskirstomas pasirinktas įdaras. Jis neturėtų būti per skystas, nes per didelis drėgmės kiekis gali sugadinti sluoksniuotą tešlos struktūrą.
Tešlos kraštai aplink įdarą patepami kiaušinio tryniu. Tai padeda štrudeliui gražiai susivynioti ir kepant išlaikyti formą.
Pasinaudojant rankšluosčiu, tešla su įdaru atsargiai suvyniojama į ritinį. Judesiai turi būti ramūs ir švelnūs, kad tešla neplyštų.
Suformuoti štrudeliai perkeliami ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Tarp jų paliekama šiek tiek vietos, kad kepdami jie nepriliptų vienas prie kito.
Orkaitė įkaitinama iki 200 °C temperatūros. Štrudeliai kepami apie 20 minučių, kol paviršius tampa gražiai auksinės spalvos ir traškus.
Kepimo metu verta kelis kartus trumpam praverti orkaitės dureles, kad pasišalintų garų perteklius. Tai padeda išgauti ypač traškią plutelę.
Iškepęs dar karštas štrudelis gausiai patepamas ištirpintu sviestu. Tai suteikia papildomo skonio, blizgesio ir apsaugo tešlą nuo išsausėjimo.
Šiek tiek pravėsęs štrudelis pabarstomas cukraus pudra ir pjaustomas gabalėliais. Jis skaniausias dar šiltas – patiektas vienas, su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais.
