Kėdainiuose ieškoma būdų, kaip apsaugoti vaikus: dėmesys krypsta į emocinę sveikatą

Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

Kur didžiausi iššūkiai?

Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.