Tyrimas atskleidė: šis įprotis ilgaamžiškumą prognozuoja geriau nei mityba ar sportas

Naujas JAV mokslininkų darbas rodo, kad miego trūkumas su gyvenimo trukme susijęs stipriau nei kai kurie įprastai akcentuojami veiksniai, tokie kaip mityba ar fizinis aktyvumas. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sportas ir subalansuota mityba tampa nesvarbūs, tačiau miegas gali būti kertinis ilgalaikės sveikatos indikatorius.

Analizę atlikę Oregon Health and Science University (OHSU) specialistai rėmėsi JAV apklausų duomenimis, apimančiais 2019–2025 metų laikotarpį. Jie vertino, kaip pačių žmonių nurodoma miego trukmė siejasi su prognozuojama gyvenimo trukme.

Riba, kuri kartojasi rekomendacijose

Tyrime nepakankamu miegu laikyta situacija, kai žmogus per naktį miega mažiau nei 7 valandas. Ši riba sutampa su plačiai cituojamomis suaugusiųjų miego rekomendacijomis, kuriose dažniausiai nurodomas 7–9 valandų intervalas.

Skaičiavimuose buvo įvertinti ir kiti su gyvenimo trukme susiję kintamieji, pavyzdžiui, fizinis pasyvumas, užimtumas bei išsilavinimas. Net ir juos „atmetus“, ryšys tarp per trumpo miego ir mažesnės tikėtinos gyvenimo trukmės išliko, o stipresnis ryšys buvo nustatytas tik su rūkymu.

„Nesitikėjau, kad nepakankamas miegas bus taip stipriai susijęs su gyvenimo trukme“, – sakė OHSU miego fiziologas Andrew McHill.

„Žinojome, kad miegas svarbus, bet šis tyrimas aiškiai parodo: žmonėms verta siekti 7–9 valandų miego, jei tik įmanoma“, – sakė Andrew McHill.

Ką reiškia toks ryšys ir ko jis neįrodo?

Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas yra stebimasis, todėl jis negali galutinai įrodyti priežastinio ryšio, jog būtent trumpesnis miegas tiesiogiai „atimtų“ mėnesius ar metus. Vis dėlto ryšys pakankamai nuoseklus, kad miegas būtų vertinamas kaip svarbus ilgalaikės sveikatos signalas.

Praktikoje miegas glaudžiai persipina su kitais įpročiais: kai žmogus miega per mažai, dažniau suprastėja sprendimai dėl maisto, krenta motyvacija judėti, didėja stresas. Tyrėjai taip pat išskiria, kad prastas miegas siejamas su nutukimu ir 2 tipo diabetu, o šios būklės ilgainiui gali didinti ankstyvos mirties riziką.

Svarbi ir tai, kad miego rutiną bent iš dalies galima koreguoti: padėti gali aiškesnis režimas, ekranų atsisakymas lovoje, ramesnės vakaro veiklos. Kai kuriems žmonėms miegą palankiai veikia ir reguliarus lengvesnis judėjimas, pavyzdžiui, joga ar tai či, ypač jei tai tampa įpročiu, o ne vienkartiniu sprendimu.

Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale Sleep Advances, o jo išvados dar kartą primena, kad miegas neturėtų būti laikomas „liekamuoju“ dienos elementu. Jei siekiama geresnės savijautos ir mažesnių ilgalaikių rizikų, miego prioritetas gali būti toks pat svarbus kaip tai, ką valgome ir kaip dažnai judame.