Nauja sukčių schema plinta žaibiškai: Lietuvos paštas perspėja apie dingstančias gyventojų santaupas

Gyventojams pradėjus aktyviau naudotis naujomis galimybėmis disponuoti II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis, daugėja ir rizikų. Lietuvos paštas perspėja, kad sukčiai vis dažniau bando pasinaudoti situacija ir įtikina žmones pervesti pinigus į fintech mokėjimo įstaigų sąskaitas, kurios neva reikalingos saugumui, investavimui ar būsimam pelnui gauti.

Tokie veiksmai paprastai nėra būdingi įprastam gyventojų finansiniam elgesiui. Kai žmogus staiga pradeda siųsti lėšas į naujai atidarytas sąskaitas ar naudotis iki tol jam nebūdingomis finansinėmis priemonėmis, tai gali būti ženklas, kad jis veikia ne savo iniciatyva, o vykdo svetimų asmenų nurodymus.

Lietuvos pašto viešai aprašytas atvejis parodė, kaip tokios schemos veikia praktikoje. Garbaus amžiaus klientas, susiviliojęs socialiniuose tinkluose pamatytu pasiūlymu, buvo įtikintas atsidaryti „Trust Wallet“ paskyrą ir pervesti pinigus tam, kad esą galėtų investuoti į auksą bei vėliau atsiimti uždarbį. Įtarus galimą apgaulę, perlaida buvo sustabdyta, o pinigai grąžinti klientui.

Kodėl ši rizika dabar išaugo?

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo II pakopos pensijų sistemos pokyčiai, leidžiantys tam tikrais atvejais atsiimti dalį sukauptų lėšų ar net pasitraukti iš kaupimo. Lietuvos bankas nurodo, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 metų gruodžio 31 dienos gyventojai gali nutraukti kaupimą ir atsiimti savo sumokėtas įmokas bei investicinę grąžą, o kai kuriais atvejais galima atsiimti ir 25 proc. sukaupto turto.

Būtent didesni pinigų srautai ir skubūs finansiniai sprendimai dažnai tampa palankia terpe sukčiams. Lietuvos bankas balandžio mėnesį atskirai įspėjo, kad pensijų lėšos gali tapti sukčių taikiniu, ypač kai žmonėms žadama greita grąža, tariama apsauga arba speciali investavimo galimybė.

Svarbu ir tai, kad investicinis sukčiavimas Lietuvoje nėra pavienė problema. Pagal Lietuvos banko 2026 metų balandžio 22 dieną paskelbtas pirmines tyrimo išvadas, bent vienos rūšies finansinę apgaulę ar sukčiavimą per pastaruosius dvejus metus yra patyrę ne mažiau kaip 44 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, o daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų patyrė finansinių nuostolių.

Kaip veikia tokios schemos?

Dažniausiai sukčiai pirmiausia užmezga pasitikėjimą. Jie susisiekia telefonu, per socialinius tinklus ar reklaminius skelbimus ir siūlo investuoti į auksą, akcijas, valiutas ar kriptoturtą. Vėliau žmogui aiškinama, kad reikia atsidaryti naują sąskaitą, įsidiegti programėlę arba pervesti pradinę sumą, be kurios neva neįmanoma gauti pelno.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad viena dažniausių investicinio sukčiavimo formų yra neteisėtas investicinių ar kriptoturto paslaugų teikimas. Tokiais atvejais paslaugos siūlomos neturint reikiamos licencijos, o žmonės viliojami pažadais apie didelį ir greitą uždarbį. Praktika rodo, kad auka dažnai mato tariamai augantį pelną ekrane, tačiau bandant pinigus atsiimti paaiškėja, kad visa sistema buvo fiktyvi.

Todėl ypač svarbu suprasti paprastą taisyklę: nei valstybės institucijos, nei patikimos finansų įstaigos neprašo skubiai pervesti pinigų į kitą sąskaitą vien tam, kad jie būtų apsaugoti. Taip pat itin pavojingi yra raginimai atsidaryti mažai pažįstamose platformose paskyras, siųsti lėšas į fintech ar kriptoturto pinigines bei pasitikėti nepažįstamais vadybininkais, kurie žada padėti uždirbti.

Lietuvos pašto pavyzdys rodo, kad budrumas gali sustabdyti nuostolius dar prieš pinigams dingstant. Tačiau svarbiausia apsauga vis tiek išlieka atsargumas: neskubėti, nepasitikėti lengvo pelno pažadais ir prieš atliekant neįprastą finansinį veiksmą pasitikrinti, ar siūloma paslauga iš tiesų yra legali ir patikima.