Kasmet miršta beveik milijonas žmonių: ekspertai įvardijo, kas darbe tyliai griauna jūsų sveikatą

Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

Autonomija ir technologijų spaudimas

Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.