Vėžys puola vis jaunesnius: mokslininkai įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl serga 20–49 metų žmonės
Naujame didelės apimties tyrime nagrinėta, kodėl 20–49 metų žmonėms pastaraisiais metais dažnėja dalis onkologinių ligų, o ryškiausias išskirtas veiksnys – augantis nutukimo paplitimas. Mokslininkai pabrėžia, kad daugelis kitų įprastų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, kai kuriose šalyse per tą patį laikotarpį nekilo arba net mažėjo.
Tyrėjai analizavo Anglijos nacionalinio vėžio registro duomenis ir skaičiavo, kaip 2001–2019 metais kito su gyvenimo būdu siejamų vėžio formų dažnis 20–49 metų amžiaus grupėje. Remiantis pateiktais skaičiais, 2023 metais Anglijoje 20–49 metų žmonėms diagnozuota apie 31 000 vėžio atvejų, o 50–79 metų grupėje – apie 244 000.
Kurios diagnozės jaunėja?
Jaunesnių pacientų grupėje dažniausiai diagnozuotas krūties vėžys, po jo rikiavosi storosios žarnos vėžys ir melanoma. Tyrėjai išskyrė ir platesnį sąrašą vėžio formų, kurių dažnis auga tarp 20–49 metų žmonių ir kurios siejamos su gyvenimo būdu.
Į šį sąrašą įtrauktos skydliaukės, kepenų, inkstų, tulžies pūslės, kasos, storosios žarnos, gimdos gleivinės, burnos ertmės, krūties, kiaušidžių vėžio formos bei daugybinė mieloma. Tyrime akcentuota, kad beveik visos šios būklės, išskyrus burnos ertmės vėžį, yra susijusios su antsvoriu arba nutukimu.
Kodėl nutukimas laikomas svarbiu veiksniu?
Mokslininkų vertinimu, būtent kūno masės indekso didėjimas ilgą laiką išlieka nuosekli tendencija, kuri geriausiai sutampa su dalies vėžio atvejų augimu jaunesniame amžiuje. Tyrime teigiama, kad vien didėjantis kūno masės indeksas nepaaiškina viso augimo, tačiau gali sudaryti reikšmingą jo dalį.
Autoriai pateikė ir konkretesnius skaičiavimus, pavyzdžiui, kad dalis storosios žarnos vėžio atvejų jauniems žmonėms gali būti susiję su nutukimu, o per 2001–2019 metų laikotarpį maždaug penktadalį storosios žarnos vėžio atvejų augimo galima sieti su kūno masės indekso didėjimu. Kartu pabrėžiama, kad šie ryšiai yra statistiniai ir nereiškia, jog kiekvienam žmogui priežastis bus vienoda.
Tyrėjai aiškina, kad nutukimas su vėžio rizika siejamas per kelis biologinius mechanizmus: dažnesnį insulino rezistentiškumą ir padidėjusį insulino kiekį, lėtinį žemo laipsnio uždegimą, hormonų pusiausvyros pokyčius. Šie procesai gali sudaryti palankesnes sąlygas navikų augimui, ypač kai antsvoris tęsiasi ilgą laiką.
Kodėl vien svorio nepakanka paaiškinti?
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net ir aiškėjant nutukimo vaidmeniui, ankstyvesnio amžiaus vėžio atvejų augimą greičiausiai lemia kelių veiksnių derinys. Į galimų papildomų priežasčių lauką patenka ultraperdirbtas maistas, mikrobiotos pokyčiai, antibiotikų vartojimo įtaka, aplinkos tarša ir kiti dar ne iki galo ištirti veiksniai.
Kartu pažymima, kad dalį statistikos gali veikti ir geresnė diagnostika bei didėjantis budrumas: daugiau žmonių tiriami, ankstesnėse stadijose aptinkami navikai, tikslinamos registrų metodikos. Dėl to mokslininkai ragina tęsti ilgalaikius tyrimus, kurie atskirtų tikrą sergamumo augimą nuo diagnostikos pokyčių.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad prevencija neturėtų apsiriboti vien individualia atsakomybe, nes didelę įtaką daro mitybos aplinka ir socialiniai veiksniai. Tarp galimų visuomenės lygmens priemonių minimas nesveiko maisto reklamos ribojimas, sveikesnių produktų prieinamumo skatinimas, taip pat nuosekli rūkymo mažinimo politika.
Gydytojai primena, kad asmeniniu lygmeniu didžiausią naudą dažniausiai duoda ilgalaikiai, realistiški pokyčiai: daugiau kasdienio judėjimo, mityba su mažiau pridėtinio cukraus ir ultraperdirbtų produktų, saikingas alkoholio vartojimas, nerūkymas ir reguliarus dalyvavimas rekomenduojamose patikrose. Jei atsiranda užsitęsę simptomai, ypač susiję su virškinimo sistema, delsti ir savarankiškai diagnozuotis nereikėtų.
