500 metų senumo mįslė: Velykų saloje rasta įrodymų apie savarankišką rašto kilmę
Naujas radiokarboninis datavimas atgaivino seną diskusiją apie Rapa Nui rašto rongo-rongo kilmę ir galimą jo atsiradimą iki europiečių atvykimo.
Rapa Nui, dar vadinama Velykų sala, yra viena labiausiai izoliuotų gyvenamų vietų pasaulyje pietryčių Ramiajame vandenyne. Mokslininkai nurodo, kad salą polineziečių kilmės rapanujiečiai pasiekė maždaug 1150–1280 metais, o pirmasis dokumentuotas europiečių kontaktas įvyko 1722 metais.
Be garsiųjų moai statulų, saloje XIX amžiuje buvo užfiksuotas ir iki šiol iki galo neiššifruotas raštas rongo-rongo. Tai piktografiniais ženklais grįsta sistema, išlikusi ant medinių lentelių ir kitų medinių objektų, tačiau dauguma jų į muziejus ir privačias kolekcijas pateko jau po intensyvesnių kontaktų su Europa.
Ką parodė datavimas?
Naujausiame tyrime, publikuotame 2024 metais, autoriai radiokarboniniu metodu datavo vieną iš rongo-rongo įrašais pažymėtų medinių objektų. Gauti rezultatai rodo, kad mediena galėjo būti nukirsta maždaug 1493–1509 metais, tai yra gerokai anksčiau nei 1722 metais įvykęs europiečių atvykimas.
Ši data svarbi todėl, kad stiprina hipotezę apie savarankišką rašto atsiradimą Rapa Nui visuomenėje, o ne vien reakciją į europiečių rašytinę kultūrą. Jei tokia rašto sistema iš tiesų susiformavo vietoje, tai būtų vienas rečiausių atvejų žmonijos istorijoje, kai raštas sukuriamas nepriklausomai.
Kodėl išvados dar atsargios?
Mokslininkai pabrėžia, kad radiokarboninis datavimas nustato medienos amžių, bet nebūtinai tikslų įrašo išraižymo laiką. Teoriškai galima situacija, kai mediena buvo panaudota vėliau, nors tyrėjai atkreipia dėmesį, kad itin sena, ilgai laikyta mediena praktiniam raižymui būtų buvusi mažiau tinkama.
Dar vienas ribojantis veiksnys yra imties dydis: iš kelių analizuotų objektų tik vienas pateikė aiškų iki europiečių laikotarpį atitinkantį datavimą, o kiti siejami su vėlesniu metu. Dėl to ši išvada kol kas laikoma svarbia užuomina, bet ne galutiniu įrodymu.
Platesniam vaizdui reikėtų nuosekliai datuoti daugiau rongo-rongo lentelių, tačiau tai sudėtinga, nes jos išsibarsčiusios po įvairių šalių muziejus ir kolekcijas. Tyrėjai tikisi, kad papildomi matavimai, medžiagos analizė ir kontekstiniai duomenys padės tiksliau atsakyti, ar Rapa Nui raštas iš tiesų gimė izoliuotoje saloje be tiesioginės išorinės įtakos.
Rongo-rongo klausimas svarbus ir platesniame kontekste, nes nepriklausomi rašto atsiradimo atvejai pasaulyje yra reti ir dažniausiai siejami su didesnėmis, sudėtingomis civilizacijomis. Dėl to kiekvienas naujas patikimai datuotas objektas gali reikšmingai pakeisti supratimą apie rapanujiečių istoriją ir jų kultūrinius pasiekimus.
