Ar kita pandemija jau tyko? Mokslininkai aptiko virusą su nežinomu keliu į ląsteles
Naujas Nature publikuotas tyrimas rodo, kad kai kurie šikšnosparnių koronavirusai gali evoliuciškai prisitaikyti taip, jog rastų alternatyvius būdus prisijungti prie žmogaus ląstelių. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia naujos pandemijos pradžios, tačiau stiprina argumentus, kodėl ankstyvas virusų stebėjimas laukinėje gamtoje yra kritiškai svarbus.
Tyrėjai analizavo Kenijoje aptiktų šikšnosparnių koronavirusų spyglių baltymus, nes būtent jie lemia, ar virusas gali prisitvirtinti prie šeimininko ląstelės receptorių ir patekti į vidų. Dėmesys sutelktas į alfakoronavirusus – mažiau ištirtą grupę nei betakoronavirusai, kuriems priklauso SARS-CoV-2.
Kas tiksliai buvo rasta?
Mokslininkų komanda, remdamasi viešais genetiniais duomenimis, iš didelės sekų imties atrinko kelias dešimtis spyglių baltymų variantų, atspindinčių šių virusų įvairovę. Tuomet jie buvo įterpti į laboratorijoje saugius pseudovirusus, kurie leidžia patikrinti prisijungimo prie receptorių galimybes neauginant pavojingo pilno viruso.
Didžioji dalis tirtų variantų su žmogaus ląstelėmis nesąveikavo, tačiau vienas virusas, įvardijamas kaip CcCoV-KY43, pademonstravo gebėjimą prisijungti prie žmogaus ląstelių kitu mechanizmu nei SARS-CoV-2. Tai, pasak autorių, svarbus signalas, kad koronavirusų „įėjimo“ į ląstelę strategijos gali būti įvairesnės, nei dažnai manoma.
„Tai nėra naujas COVID-19“, – sakė virusologas Dalanas Bailey.
Ką tai reiškia žmonėms dabar?
Tyrime pabrėžiama, kad nėra įrodymų, jog CcCoV-KY43 jau būtų persimetęs į žmones ar plintų tarp jų. Be to, tyrėjų minimi kraujo mėginių vertinimai Kenijoje nerodė ankstesnės žmonių infekcijos šiuo virusu požymių, todėl praktinė rizika šiuo metu laikoma hipotetine.
Vis dėlto pats faktas, kad aptiktas alternatyvus prisijungimo kelias, yra reikšmingas pasirengimui ateičiai. Jei virusas geba prisijungti prie žmogaus ląstelės, tai dar nereiškia, kad jis gali efektyviai daugintis žmogaus organizme, apeiti imuninę sistemą ir tvariai plisti, tačiau tokios savybės laikomos vienu iš ankstyvų perspėjimo ženklų.
„Šie atradimai padaryti nedirbant su pavojingais virusais“, – sakė profesorė Wendy Barclay.
Kodėl tokie tyrimai svarbūs pandemijų prevencijai?
Pastaraisiais metais visuomenės sveikatos institucijos vis dažniau akcentuoja vadinamąją pandemijų parengtį: ankstyvą patogenų aptikimą, genetinių pokyčių stebėseną ir rizikos vertinimą dar prieš virusui pradedant plisti žmonių populiacijoje. Tokie laboratoriniai pseudovirusų bandymai yra viena iš priemonių, leidžiančių greičiau identifikuoti potencialiai problemines virusų savybes ir nukreipti stebėseną ten, kur rizika gali būti didesnė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad koronavirusai pasižymi genetiniu lankstumu, o laukinėje gamtoje cirkuliuojantys virusai nuolat kinta. Dėl to ilgalaikė laukinių gyvūnų virusų stebėsena, mėginių ėmimas ir duomenų dalijimasis tarptautinėse duomenų bazėse laikomi viena svarbiausių priemonių, mažinančių „aklųjų zonų“ skaičių ir suteikiančių daugiau laiko pasirengti.
„Potencialios rizikos suvokimas leidžia geriau jai pasiruošti“, – sakė profesorius Stephen Graham.
Autoriai ir nepriklausomi mokslininkai kartu pabrėžia, kad vien laboratorinis prisijungimo signalas nėra prognozė apie būtiną protrūkį. Tačiau tai aiški priežastis tęsti stebėseną, ypač regionuose, kur žmonių veikla priartėja prie laukinės faunos buveinių ir didėja sąlyčio tikimybė.
