Svarbus pokytis sveikatos sistemoje: kai kurios paslaugos nuo gegužės bus be priemokų
Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia šimtų gyventojų klausimų apie privalomąjį sveikatos draudimą ir kompensuojamas paslaugas. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti gydymą, bet ir aiškiai žinoti, kas apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Europos pacientų teisių dienos proga primenama viena esminių nuostatų: pacientas turi teisę būti informuotas. Praktikoje tai reiškia pareigą gydymo įstaigai paaiškinti, kokios paslaugos priklauso, kokia tvarka jos teikiamos ir kokiais atvejais pacientui gali atsirasti mokėjimų.
Kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos paprastai teikiamos tuomet, kai žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Taip pat dažnai būtinas galiojantis siuntimas, o paslauga turi būti teikiama įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa.
Pacientas turi teisę rinktis gydymo įstaigą ir gydytoją, tačiau šią teisę realiai įgyvendinti padeda tik aiški informacija. Gydymo įstaiga privalo paaiškinti, ar konkreti paslauga apmokama, kokia jos suteikimo tvarka, kokių dokumentų reikia ir per kiek laiko ji gali būti suteikta.
„Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.
Be bendros informacijos apie kompensavimą, pacientui turi būti suprantamai paaiškinta jo sveikatos būklė, siūlomas gydymas, galimos alternatyvos, prognozės ir rizikos. Jei dėl amžiaus ar sveikatos būklės pacientui sunku suprasti informaciją, ji turi būti suteikta jo teisėtiems atstovams.
Kas keičiasi nuo gegužės 1 dienos?
Nuo gegužės 1 dienos numatoma tvarka, pagal kurią visose gydymo įstaigose, tiek valstybinėse, tiek privačiose, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos pacientams turės būti teikiamos be priemokų. Kitaip tariant, jei paslauga kompensuojama, pacientas už ją neturėtų primokėti.
Kartu įsigalioja galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas, aktualus situacijose, kai pacientas sąmoningai pasirenka brangesnį variantą. Tokiu atveju mokamas ne visas pasirinktos priemonės mokestis, o skirtumas tarp brangesnės priemonės kainos ir tos, kuri apmokama fondo lėšomis.
Gydytojas turės aiškiai paaiškinti, kokios priemonės yra kompensuojamos be paciento mokėjimo ir kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Pacientas šią informaciją turės gauti raštu, o savo pasirinkimą patvirtinti parašu.
Tarp priemonių, kurios minimos kaip galinčios būti pasirenkamos brangesnės, nurodomi įvairių sąnarių endoprotezai, intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai ir tinkleliai išvaržų operacijoms.
Kur kreiptis, jei kyla ginčų?
Jei kyla neaiškumų dėl paslaugų suteikimo ar prašomų apmokėjimų, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į pačią gydymo įstaigą. Dažnai situaciją pavyksta išsiaiškinti registratūroje arba tiesiogiai su gydančiu gydytoju.
Jeigu atsakymas neaiškus arba netenkina, tikslinga kreiptis į įstaigos administraciją raštu ir paprašyti motyvuoto paaiškinimo. Kai klausimas susijęs su privalomuoju sveikatos draudimu ar kompensavimu, gyventojai gali kreiptis ir į ligonių kasą.
Ligonių kasos specialistai ragina pasitikslinti dar prieš gaunant paslaugą, ypač jei kyla abejonių dėl priemokų ar siūlomų mokamų alternatyvų. Tokia prevencija dažnai padeda išvengti situacijų, kai pacientas apie galimus mokėjimus sužino jau po suteiktos paslaugos.
