Regionai sunerimę: vaikų gydymo pokyčiai gali smarkiai sumažinti paslaugų prieinamumą

Kretingos rajono savivaldybė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamiems pokyčiams, susijusiems su vaikų ligų skyrių veikla rajoninėse ligoninėse. Savivaldybė teigia, kad siūlomi kriterijai gali sumažinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir padidinti spaudimą didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

Apie savo poziciją Kretinga informavo Prezidentą, Seimo pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Savivaldybė prašo persvarstyti siūlomus sprendimus ir jų taikymo logiką regionams.

Kas kelia didžiausias abejones?

Kretingos meras Antanas Kalnius pabrėžia, kad savivaldybei neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis formuojami siūlymai dėl vaikų ligų skyrių išlikimo ar apimčių. Jo teigimu, dalis reikalavimų atrodo dirbtiniai ir neatsižvelgiantys į realius pacientų srautus bei ligoninių galimybes.

Vienas iš pagrindinių ginčų taškų yra 40 tūkst. gyventojų kriterijus, nuo kurio, savivaldybės vertinimu, gali priklausyti paslaugų tęstinumas. Kretingos atveju deklaruotų gyventojų skaičius nurodomas kaip 39,3 tūkst., todėl kyla klausimas, kodėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių skirtumas turėtų lemti skyriaus likimą.

Taip pat kritikuojamas 1 100 stacionarinių vaikų ligų profilio atvejų per metus kriterijus. Savivaldybė teigia, kad daugumai rajoninių ligoninių toks lygis yra praktiškai nepasiekiamas, ypač mažėjant lovų skaičiui ir keičiantis stacionarinio gydymo praktikai.

„Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus ir 1 100 atvejų riba, kuri realiai rajono ligoninėms yra nepasiekiama“, – sakė Antanas Kalnius.

Finansavimas ir teisinės ribos

Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į finansavimo problemą: stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai, Kretingos vertinimu, ilgą laiką neatitiko realių sąnaudų, todėl skyriai dirba nuostolingai. Tai didina riziką, kad pertvarkos našta bus perkelta savivaldybėms.

Kretinga teigia, kad savivaldybės jau dabar prisideda prie viešųjų paslaugų išlaikymo ir specialistų pritraukimo, tačiau ligoninių skyrių finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Savivaldybė kelia klausimą, ar teisinga ir tvaru prašyti vietos biudžetų dengti sistemines sveikatos apsaugos spragas.

Dar viena įvardijama problema yra teisinis aiškumas: savivaldybių lėšos, pagal galiojančią tvarką, turi būti skiriamos tos savivaldybės gyventojams. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, savivaldybė įžvelgia riziką, kad papildomas finansavimas iš savivaldybės biudžeto galėtų kelti teisinių klausimų.

Ką tai reikštų pacientams regione?

Kretingos rajono savivaldybė akcentuoja, kad demografinė situacija regione nekinta staigiai, o Kretingos ligoninės paslaugų apimtys, pasak savivaldybės, didėja. Dėl to bet koks paslaugų ribojimas ar atsisakymas, savivaldybės vertinimu, blogintų prieinamumą ir mažintų regiono sveikatos sistemos stabilumą.

Pasak mero, anksčiau, kai vaikų ligų skyrius turėjo daugiau lovų, per metus buvo gydoma apie 900 vaikų, o dabar, turint 10 lovų, gydomų pacientų skaičius gerokai mažesnis. Savivaldybė teigia, kad vien skaičiais grįsti reikalavimai gali neįvertinti realaus poreikio turėti arčiau namų veikiančią stacionarinę pagalbą vaikams.

Kretinga ragina sprendimus derinti su deklaruojamais Vyriausybės tikslais mažinti regionų netolygumus ir užtikrinti vienodai kokybišką paslaugų prieinamumą. Savivaldybė tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus regionų specifiką, pacientų srautus ir realias finansavimo galimybes.