Jūsų pilve tiksinti bomba: tyrimas atskleidė, kurios medžiagos slapta žudo gerąsias bakterijas
Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad kasdienėje aplinkoje paplitusios cheminės medžiagos gali daryti didesnę žalą žarnyno mikrobiomui, nei manyta anksčiau. Mokslininkai nustatė, kad dalis junginių, su kuriais susiduriame per maistą, vandenį ar buitį, gali slopinti naudingų žarnyno bakterijų augimą.
Tyrimą atliko Kembridžo universiteto mokslininkai, o rezultatai paskelbti Nature Microbiology. Autoriai pabrėžia, kad mikrobiomas yra svarbus virškinimui, imuninei sistemai ir bendrai sveikatai, todėl bet koks ilgalaikis jo trikdymas kelia papildomų rizikų.
Kokios medžiagos kelia didžiausią klausimą?
Pasak tyrėjų, tarp potencialiai problemiškų junginių minimi žemės ūkyje naudojami pesticidai, herbicidai ir insekticidai, taip pat pramoninės cheminės medžiagos. Jos naudojamos įvairiuose produktuose, įskaitant plastikų gamybą, antipirenus ir kitas medžiagas, kurios gali patekti į aplinką.
Mokslininkai nurodo, kad šių medžiagų poveikis nėra vien teorinis, nes su jomis žmogus gali susidurti kasdien. Į organizmą jos gali patekti su maistu, geriamuoju vandeniu arba per kontaktą su aplinkoje esančiais teršalais.
Ką parodė laboratoriniai bandymai?
Tyrėjai išbandė 1 076 cheminius junginius su 22 žarnyno bakterijų rūšimis. Rezultatai parodė, kad 168 medžiagos turėjo toksinį poveikį mikrobiomui, o dalis jų siejosi ir su galimu atsparumo antibiotikams mechanizmų skatinimu.
Mokslininkų teigimu, bakterijos, bandydamos apsisaugoti nuo toksinų, gali keisti savo elgseną, o tai kai kuriais atvejais siejama su mažesniu jautrumu tam tikriems antibiotikams. Tyrime kaip pavyzdys minimas ciprofloxacinas, nors autoriai pabrėžia, kad realaus poveikio žmogaus organizme dar reikia daugiau duomenų.
„Mes nustatėme, kad daugelis cheminių medžiagų, nors ir sukurtos veikti konkrečius taikinius, pavyzdžiui, vabzdžius ar grybus, taip pat veikia mūsų žarnyno bakterijas. Nustebome, kokios stiprios buvo kai kurios jų“, – sakė bendraautorė Indra Ru.
„Dabar, kai laboratorijoje pamatėme tokias sąveikas, svarbu surinkti daugiau duomenų apie realų cheminių medžiagų poveikį ir įvertinti, ar panašūs efektai vyksta mūsų organizme“, – teigė pagrindinis autorius Kiran Patil.
Ką tai reiškia vartotojams?
Autoriai pabrėžia, kad didžiausia spraga šiuo metu yra riboti duomenys apie tai, kokios konkrečios cheminių medžiagų koncentracijos realiai pasiekia žmogaus žarnyną. Dėl to, jų teigimu, būtini platesni stebėsenos tyrimai, kurie leistų tiksliau įvertinti rizikas kasdienėje aplinkoje.
Tarp praktinių patarimų, kaip sumažinti galimą poveikį, minimas vaisių ir daržovių plovimas prieš vartojimą bei atsargesnis pesticidų naudojimas namų ūkyje. Taip pat akcentuojama, kad rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kiekį, dažnį ir bendrą mitybos bei aplinkos kontekstą.
Tekste taip pat išskiriami produktai, kurie įvairiuose stebėsenos sąrašuose neretai minimi kaip dažniau turintys pesticidų likučių: špinatai, braškės, lapiniai kopūstai, vynuogės, persikai, vyšnios, nektarinai, kriaušės, obuoliai, gervuogės, mėlynės ir bulvės. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik produkto pavadinimas neatskleidžia realios rizikos be konkrečių likučių ir jų kiekių duomenų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mikrobiomo tema pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, o mokslas vis dažniau vertina ne tik atskirų medžiagų toksiškumą žmogaus ląstelėms, bet ir jų poveikį sudėtingoms mikroorganizmų bendrijoms. Tyrimo autoriai teigia, kad tokie duomenys ateityje gali padėti kurti saugesnes chemines medžiagas ir tiksliau vertinti naujų junginių poveikį.
