500 milijonų eurų kasdien: pigios energijos laikai Europoje baigėsi ilgam
Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas balandžio 22 dieną perspėjo, kad dėl naujos geopolitinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose energijos kainų šuolis Europoje gali užsitęsti ne savaites, o mėnesius ar net metus. Pasak jo, net ir palankiausiu scenarijumi situacija išlieka sudėtinga, nes sutrikimų mastas paliečia ne tik žaliavų kainas, bet ir tiekimo grandines.
Komisaras pabrėžė, kad smūgis nėra vien momentinis kainų šuolis biržose, o ilgiau trunkantis spaudimas visai ekonomikai. Jo teigimu, karas Europai gali kainuoti apie 500 mln. eurų per dieną, o tai ilgainiui persiduoda ir į transporto, pramonės bei namų ūkių išlaidas. Kainas, anot jo, kelia ir tai, kad infrastruktūros pažeidimai regione dažnai reiškia ilgesnį atsigavimo laiką net ir tuomet, kai aktyvūs veiksmai aprimsta.
„Labai sunkūs mėnesiai, o gal net metai, dar prieš akis“, – sakė Danas Jørgensenas.
Vienas svarbiausių rizikos taškų – Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Net jei Europos šalims pavyktų fiziškai užsitikrinti tiekimą, vien padidėjusi rizika ir draudimo kaštai paprastai kelia kainas, nes rinkos įskaičiuoja galimus vėlavimus, maršrutų keitimus ir mažesnį pasiūlos lankstumą. Tokiais laikotarpiais dažnėja ir trumpalaikis kainų nepastovumas, kuris verslams brangina apsidraudimą ir planavimą.
Didžiausia įtampa – aviacinių degalų rinkoje
Komisaras taip pat akcentavo nerimą dėl aviacinių degalų, ypač artėjant intensyviausiam turizmo sezonui. Europos Komisija pripažįsta, kad valstybės narės stebi situaciją dėl galimų trūkumų, nes aviacinių degalų logistika jautri tiek žaliavos kainų svyravimams, tiek perdirbimo ir tiekimo maršrutų pokyčiams. Susitraukus pasiūlai, aviakompanijoms didėja kaštai, o tai gali virsti brangesniais bilietais ir griežtesniu skrydžių planavimu.
„Net ir geriausiu atveju tai vis tiek blogai“, – sakė Danas Jørgensenas.
Reaguodama į įtampą, Europos Komisija paskelbė kurianti vadinamąją degalų stebėsenos sistemą – fuel observatory, kuri turėtų sekti aviacinių degalų atsargas ir padėti išvengti situacijų, kai šalys pradeda kaupti degalus viena kitos sąskaita. Tokie sprendimai ES praktikoje dažniausiai atsiranda tuomet, kai kyla rizika vidaus rinkos veikimui: kai kurios valstybės, siekdamos apsaugoti savo sektorius, gali imtis nacionalinių priemonių, kurios bendrai rinkai sukuria papildomų įtampų.
Tarptautinė energetikos agentūra pastaruoju metu taip pat signalizavo apie įtemptą aviacinių degalų balansą Europoje, o dalis Europos aviakompanijų yra perspėjusios, kad ilgiau trunkant trikdžiams gali daugėti maršrutų korekcijų. Vis dėlto Europos Komisija viešai ragino nepulti į paniką ir atskirais atvejais teigė, kad skrydžių atšaukimus gali lemti ir pačių vežėjų komerciniai sprendimai, o ne vien fizinis degalų trūkumas.
Kodėl poveikis gali užsitęsti
Energetikos kainų šokai dažnai persiduoda į vartotojų kainas su vėlavimu, nes dalis elektros ir dujų įsigyjama pagal iš anksto sudarytas sutartis, o verslai kainodarą keičia palaipsniui. Jei brangsta nafta, poveikį patiria ne tik degalinės – kyla logistikos, aviacijos, žemės ūkio ir dalies pramonės sąnaudos, o tai gali didinti bendrą infliacijos spaudimą.
Be to, net ir atstatant tiekimą, rinkos paprastai ilgiau išlaiko vadinamąją rizikos premiją, ypač jei išlieka neapibrėžtumas dėl regiono saugumo ir galimų naujų sutrikimų. Europai tai reiškia didesnį spaudimą energijos importo sąskaitai, o vyriausybėms – sudėtingesnį balansą tarp pagalbos gyventojams, biudžeto drausmės ir energijos transformacijos tikslų.
Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kiek atspari yra Europos energetikos sistema: nuo tiekimo diversifikavimo ir strateginių atsargų iki elektros tinklų plėtros bei atsinaujinančių išteklių integracijos. Komisarų ir ministrų diskusijos dėl papildomų priemonių dažniausiai suintensyvėja tada, kai kainų šuoliai tampa ne tik rinkos, bet ir socialiniu klausimu, ypač mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams bei energijai imlioms įmonėms.
