Nevrologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai tyliai kenkia smegenims – laikas keistis

Smegenys dirba visą parą: apdoroja informaciją, reguliuoja nuotaiką ir užtikrina sklandžią viso organizmo veiklą. Nors daugelis rūpinasi širdies sveikata ar kūno svoriu, apie smegenų gerovę dažnai prisimenama tik tada, kai atsiranda užmaršumas, „smegenų rūkas“ ar sunku susikaupti.

Pasak neurologų, nemažai kasdienių įpročių nepastebimai silpnina smegenų veiklą. Specialistai išskiria penkis dalykus, kurių verta atsisakyti jau dabar, jei norite ilgiau išsaugoti aiškų protą ir gerą savijautą.

1. Lėtinis miego trūkumas

Miegas smegenims nėra poilsis „išjungus“ funkcijas – priešingai, tuo metu jos intensyviai dirba: „sutvarko“ sukauptą informaciją, stiprina atmintį ir šalina medžiagų apykaitos atliekas. Neurologė Kimberly Idoko pabrėžia, kad būtent miego metu vyksta procesai, būtini optimaliam organizmo funkcionavimui.

„Kai miegas sutrumpėja arba tampa fragmentiškas, šie procesai lieka nebaigti, o tai sutrikdo funkcijas“, – teigia gydytoja.

Lėtinis neišsimiegojimas siejamas su prastėjančiomis pažintinėmis funkcijomis ir didesne neurologinių ligų rizika. Neurologas Rabas Nawazas Khanas pažymi, kad miegas ypač nukenčia ir tada, kai žmogus serga negydoma miego apnėja.

„Esant lėtiniam miego trūkumui ar negydomai apnėjai, smegenys gauna mažiau atstatomojo gilaus miego, o fragmentacija didėja. Tai veikia atminties konsolidaciją, emocijų reguliavimą, kraujagyslių sveikatą ir naktines smegenų „apsivalymo“ sistemas“, – sako jis.

2. Ilgas sėdėjimas be pertraukų

Ilgos sėdėjimo valandos gali nepastebimai bloginti smegenų kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kraujagyslių elastingumą. Pasak R. N. Khano, tai svarbu todėl, kad smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai yra viena pagrindinių kognityvinio senėjimo priežasčių.

Tyrimai rodo, kad net lengvas fizinis aktyvumas gali pagerinti pažintines funkcijas, atmintį ir vadinamąsias vykdomąsias funkcijas, susijusias su planavimu bei sprendimų priėmimu.

3. Nuolatinis blaškymasis ir skaitmeninis perdegimas

Pastovus šokinėjimas tarp užduočių, telefono, el. pašto ir socialinių tinklų smegenims sukuria didelę įtampą. K. Idoko aiškina, kad nepertraukiamas skaitmeninis informacijos srautas palaiko smegenis nuolatinės parengties būsenoje.

„Nuolatinis skaitmeninis informacijos srautas laiko smegenis padidinto budrumo būsenoje. Dėmesys išsiskaido, o sąlygos, reikalingos atminčiai ir emocijų reguliacijai, ne visada susiformuoja“, – teigia neurologė.

Neurologas Williamas Scottas Berginas priduria, kad daugiafunkciškumas dažnai yra iliuzija: smegenys vienu metu dviejų užduočių neatlieka, o kiekvienas persijungimas kainuoja dėmesio ir energijos.

4. Nuolatinis užkandžiavimas ir itin perdirbtas maistas

Mitybos įpročiai tiesiogiai veikia smegenų būklę. Dažni užkandžiai visą dieną ir saldūs gėrimai gali skatinti insulino šuolius ir sukelti vadinamąjį metabolinį chaosą.

„Dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas siejamas su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegimu, įskaitant smegenyse. Šie metaboliniai poveikiai gali sutrikdyti gliukozės reguliavimą ir mažinti energijos efektyvumą, o tai gali pasireikšti „smegenų rūku“ ir mažesne kognityvine ištverme“, – sako K. Idoko.

5. Apleista klausa ir nuolatinis triukšmas

Klausa – svarbi kognityvinės sveikatos dalis, kuri neretai nuvertinama. Pasak R. N. Khano, negydomas klausos susilpnėjimas arba reguliarus buvimas triukšmingoje aplinkoje verčia smegenis dirbti sunkiau vien tam, kad „iššifruotų“ garsus.

„Esant negydomam klausos praradimui ar nuolatiniam stiprių garsų poveikiui, smegenys turi įdėti daugiau pastangų vien garsams suprasti. Tai didina kognityvinę apkrovą ir gali mažinti socialinį aktyvumą, o abu šie veiksniai siejami su spartesniu kognityviniu nuosmukiu“, – pažymi jis.

Kadangi klausos pokyčiai dažnai vystosi pamažu, juos lengva ignoruoti. Vis dėlto laiku imantis sprendimų galima geriau apsaugoti smegenų sveikatą ilguoju laikotarpiu.

Specialistai pabrėžia, kad keisti įpročius nėra lengva, tačiau net keli nedideli žingsniai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Jie rekomenduoja laikytis pastovaus miego režimo ir riboti ekranų laiką prieš miegą, dienos metu daugiau judėti bei pertraukti ilgas sėdėjimo atkarpas.

Taip pat svarbu duoti smegenims poilsio, rūpintis subalansuota mityba, rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir išlikti intelektualiai aktyviems: mokytis, skaityti, spręsti logines užduotis.