Žiema vairuotojams tampa tikru išbandymu – nuo sunkiai besikuriančio variklio iki slidžių kelių ar netikėtai užšalusio dyzelino. Šaltis ne tik mažina komfortą, bet ir atskleidžia silpniausias automobilio vietas. Kaip elgtis, kad kelionės žiemą būtų saugesnės ir automobilis tarnautų ilgiau, pasakoja autoekspertas Jevhenas Mudžyris.
Viena dažniausių žiemos diskusijų temų – ar reikia ilgai šildyti automobilį prieš pradedant važiuoti. Pasak eksperto, šiuolaikiniams automobiliams ilgas šildymas laisvąja eiga nebėra reikalingas. Užvedus variklį, pakanka palaukti 30–60 sekundžių, kol alyva pradės normaliai cirkuliuoti ir apsukos stabilizuosis. Tai ženklas, kad automobilis pasirengęs judėti.
Geriausias būdas sušildyti variklį – ramus važiavimas. Staigus akseleratoriaus spaudimas iškart po užvedimo kenkia varikliui, nes šaltu oru alyva yra tirštesnė ir dar nepakankamai apsaugo detales. Ilgas stovėjimas vietoje taip pat nenaudingas – jis didina degalų sąnaudas, skatina nuosėdų susidarymą ir neigiamai veikia aplinką.
Žiemą ypač svarbu vengti pavojingų „liaudiškų“ metodų. Automobilio šildymas atvira ugnimi, karštu vandeniu ar buitiniu fenu gali baigtis gaisru, įtrūkusiais stiklais ar sugadintomis kėbulo detalėmis. Taip pat nereikėtų ignoruoti prietaisų skydelyje užsidegusių įspėjamųjų signalų – ypač dyzeliniuose automobiliuose, kur svarbų vaidmenį atlieka kaitinimo žvakės.
Dyzelinių automobilių savininkams žiema kelia papildomų rūpesčių. Vienas pirmųjų ženklų, kad dyzelinas pradėjo stingti, – variklis neužsiveda arba užgęsta iškart po užvedimo, nors starteris suka normaliai. Dažnai dar prieš visišką sustojimą automobilis praranda trauką, nes parafino kristalai užkemša kuro filtrą.
Kad taip nenutiktų, būtina pilti tik sezoninį žieminį dyzeliną ir laiku keisti kuro filtrą. Senoviški bandymai šildyti kuro sistemą degikliais ar mėginimai užvesti automobilį tempiant yra itin pavojingi ir gali baigtis rimtais gedimais. Dyzelino priedai, vadinamieji antigeliai, gali būti veiksmingi tik tada, kai pilami į dar neužšalusį kurą – jau susidariusių parafino kristalų jie neištirpdo.
Važiavimas per sniegą ir plikledį reikalauja visiškai kitokio vairavimo stiliaus. Pagrindinė taisyklė – saikingas greitis ir švelnūs veiksmai. Staigūs manevrai, agresyvus stabdymas ar greitas važiavimas ženkliai padidina slydimo riziką. Tvarkingas automobilis, geros žieminės padangos ir tinkamas slėgis jose čia atlieka lemiamą vaidmenį.
Jei automobilis pradeda slysti ir „mėto“ galą, svarbiausia – nepanikuoti. Reikia greitai pasukti vairą į slydimo pusę ir vos tik automobilis ima stabilizuotis, vairą grąžinti atgal. Galiniais ratais varomuose automobiliuose patartina atleisti akceleratorių, o priekinių ratų pavaroje – išlaikyti tolygų greitį. Tokius veiksmus pravartu išbandyti saugioje, tuščioje aikštelėje, kad realioje situacijoje reakcija būtų automatinė.
Dar viena dažna žiemos problema – užšalęs langų plovimo skystis. Tokiais atvejais vien koncentrato įpylimas dažnai nepadeda. Skystį reikia šiek tiek pašildyti ir tik tada pilti į bakelį. Jei ledas vis tiek neištirpsta, belieka ieškoti šilto garažo ir palikti automobilį atitirpti.
Apibendrindamas ekspertas išskiria tris svarbiausias taisykles, padedančias peržiemoti be gedimų. Pirma, automobilis turi būti techniškai tvarkingas, nes šaltis išryškina net menkiausius trūkumus. Antra, žiemą būtina keisti vairavimo stilių – važiuoti lėčiau, atidžiau ir švelniau. Galiausiai, jei oro sąlygos kelia nesaugumo jausmą, geriausias sprendimas gali būti paprastas – kelionę atidėti. Kartais saugumas yra svarbesnis už patogumą.
