Vargina aukštas kraujospūdis? Štai kaip ši populiari duona veikia jūsų kraujagysles
Rauginta duona dažnai laikoma sveikesne alternatyva įprastai duonai. Teigiama, kad ji gali padėti geriau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti mineralų įsisavinimą ir palaikyti žarnyno sveikatą.
Kaip aiškino dietologė Morgan Pearson, šios rūšies duona gali turėti naudos ir žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs.
Rauginta duona gaminama fermentacijos būdu, naudojant mieles ir pieno rūgšties bakterijas. Fermentuojant miltuose esantys baltymai suskaidomi į mažesnius junginius, vadinamus peptidais.
Tyrimai rodo, kad dalis šių peptidų gali slopinti angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), kuris susiaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį. Būtent į šį mechanizmą yra nukreipti ir kai kurie vaistai nuo hipertenzijos.
Pasak specialistės, tyrimuose taip pat nustatyta, kad raugintoje duonoje, ypač pagamintoje naudojant tam tikras pieno rūgšties bakterijų atmainas, gali būti daugiau AKF slopinančių peptidų ir junginio, vadinamo GABA (gama amin sviesto rūgštimi), nei įprastoje duonoje. GABA siejama su raminamuoju poveikiu nervų sistemai, o tai taip pat gali prisidėti prie kraujospūdžio mažėjimo.
Vis dėlto dietologė pabrėžė, kad poveikis dažniausiai būna nedidelis. Kaip pavyzdį ji minėjo tyrimą su žmonėmis, turinčiais metabolinį sindromą: po dviejų mėnesių raugintos duonos vartojimo kraujospūdis sumažėjo tik nežymiai.
Fermentacijos procesas taip pat sumažina raugintos duonos glikeminį indeksą, todėl po valgio cukraus kiekis kraujyje kyla lėčiau. Ilgainiui stabilesnis gliukozės lygis gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač žmonėms, turintiems atsparumą insulinui ar metabolinį sindromą.
Tačiau, anot dietologės, svarbu turėti realistiškus lūkesčius: raugintos duonos įtaka kraujospūdžiui, tikėtina, geriausiu atveju yra nežymi. Ji nepakeičia patikrintų kraujospūdžio mažinimo priemonių. Todėl raugintą duoną vertėtų laikyti mažu, širdžiai palankiu įpročiu, o ne savarankišku sprendimu.
Specialistė taip pat paaiškino, kuo skiriasi kitos dažniausiai vartojamos duonos rūšys. Balta duona paprastai kepama iš rafinuotų miltų ir mielių, be ilgos fermentacijos, kuri raugintai duonai suteikia dalį maistinių privalumų. Dėl to baltoje duonoje yra mažiau naudingų junginių, o cukraus kiekis kraujyje po jos vartojimo dažniau šokteli greitai.
Viso grūdo duonoje paprastai būna daugiau skaidulų ir maistinių medžiagų nei baltoje, tačiau ji ne visada pereina tą patį fermentacijos procesą, kuris padeda susidaryti peptidams ir GABA.
Raugintoje duonoje natūralios rūgštys ir fermentacija gali padidinti kai kurių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio, cinko ir geležies, biologinį prieinamumą. Taip nutinka todėl, kad fermentacija sumažina fitino rūgšties kiekį – junginio, kuris trukdo mineralų įsisavinimui.
Be to, daugeliui žmonių rauginta duona būna lengviau virškinama. O dėl mažesnio glikeminio indekso ir geresnio tam tikrų maistinių medžiagų pasisavinimo ji gali netiesiogiai prisidėti prie geresnės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės.
