NASA mokslininkai, naudodamiesi Tarptautine kosmine stotimi (TKS), virš Žemės užfiksavo neįprastą reiškinį, susijusį su uraganu Helen, kuris 2024 m. rugsėjį siautėjo Floridos pakrantėje.
Pranešama, kad specialus prietaisas, įrengtas TKS, aptiko nežinomą reiškinį, skriejusį per Žemės atmosferą maždaug 88 kilometrų aukštyje. NASA nustebo pamačiusi tai, kas buvo visiškai nematoma nuo Žemės paviršiaus, tačiau aiškiai užfiksuota iš kosmoso.
Vėliau mokslininkai nustatė, kad tai – atmosferinės bangos. Tai, jog jos buvo stebimos taip aukštai virš Žemės, rodo, kad stiprūs orų reiškiniai ne tik sukelia niokojimus paviršiuje, bet ir daro poveikį skirtingiems atmosferos sluoksniams.
Šis keistas reiškinys buvo užfiksuotas mezosferoje – trečiajame Žemės atmosferos sluoksnyje, kuris tęsiasi maždaug nuo 50 iki 85 kilometrų aukščio.
Atmosferinėms bangoms matuoti skirtas prietaisas AWE (angl. Atmospheric Waves Experiment) TKS išorėje buvo įrengtas dar 2023 m. Jis sumontuotas siekiant stebėti vadinamąjį „atmosferinį švytėjimą“ – šviesą, kurią skleidžia dideliame aukštyje esantys dujų sluoksniai. Tuo metu, kai uraganas smogė Floridai, AWE užfiksavo bangas primenantį raštą aukštai virš Žemės.
NASA paaiškino, kad šis reiškinys kilo dėl itin stipraus uragano, kuris taip smarkiai sudrumstė orą, jog sukelti sutrikimai pasiekė labai didelį aukštį. Atmosferinių bangų poveikis plito į vakarus, todėl jo padariniai neapsiribojo vien audros zona.
Reikėtų turėti omenyje, kad TKS skrieja orbita maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Ant jos įrengtas prietaisas užfiksavo tai, kas nebuvo pastebėta atliekant įprastus meteorologinius matavimus.
Kodėl tai svarbu?
Tokių procesų tyrimai išretintame ore dideliame aukštyje yra labai svarbūs vertinant šalutinius galingų audrų padarinius ir jų poveikį platesniam regionui. Be to, ilgainiui šie veiksniai daro įtaką sąlygoms, kurios yra ypač reikšmingos palydovams.
Net ir nedidelis oro tankio pokytis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali sukelti problemų dirbtiniams Žemės palydovams. AWE duomenys gali padėti geriau suprasti tokius reiškinius ir užkirsti kelią galimoms problemoms, galinčioms sutrikdyti palydovų darbą.
Kiti moksliniai atradimai
Mokslininkai išanalizavo 26 astronautų smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizdus prieš skrydį ir po sugrįžimo. Taip siekta išsiaiškinti, kokie pokyčiai vyksta žmogaus organizme, kai jis ilgą laiką būna už Žemės ribų. Paaiškėjo, kad didžiausi pakitimai fiksuojami jutimo ir motorinėse smegenų srityse.
Tuo tarpu Kinijos mokslininkai kuria pirmuosius pasaulyje laikrodžius, skirtus itin tiksliai matuoti laiką Mėnulyje. Planuojama sinchronizuoti Mėnulio ir Žemės laiką, kad būtų galima tiksliau planuoti misijas ir navigaciją mūsų palydove.
