Pradinis puslapis » Naujienos » Sveikata » Miego programėlės gali pabloginti nemigą: štai kodėl miego sekimas tampa tikrais spąstais

Miego programėlės gali pabloginti nemigą: štai kodėl miego sekimas tampa tikrais spąstais

A woman peacefully sleeps in bed with a smartphone beside her, illustrating modern bedtime habits.

Naujas tyrimas rodo, kad miegą sekančios programėlės ir nešiojami įrenginiai daliai žmonių gali sukelti papildomą stresą. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau dabar susiduria su nemiga – nuolatinis dėmesys miego rodikliams gali tik dar labiau sustiprinti nerimą dėl poilsio kokybės.

Tyrimą atlikę Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai nustatė, kad nors duomenys apie miego įpročius kai kuriems naudotojams padeda, žmonėms, turintiems nemigos simptomų, poveikis dažniau būna neigiamas.

„Spartus miego programėlių technologijų vystymasis reikalauja, kad mokslo bendruomenė neatsiliktų nuo technologinės pažangos“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Håkon Lundekvam Berge iš Bergeno universiteto.

Jis pridūrė, kad jaunesni suaugusieji jautriau reaguoja į programėlių pateikiamą grįžtamąjį ryšį: jie dažniau įžvelgia naudą, bet kartu dažniau patiria ir nerimą bei stresą.

Miego sekimas pastaraisiais metais tapo sparčiai augančia industrija. Rinkos tyrimų bendrovė „Grand View Research“ skelbia, kad JAV miego stebėjimo įrenginių rinka 2023 metais sugeneravo apie 4,25 mlrd. eurų pajamų, o iki 2030-ųjų šis skaičius, prognozuojama, gali padvigubėti.

Detailed close-up of Sleep Cycle app icon on smartphone home screen with other applications.

Daugelis programėlių remiasi jutikliais, įmontuotais į nešiojamus įrenginius – išmaniuosius laikrodžius ar sportines apyrankes. Jie fiksuoja ir pateikia tokius rodiklius kaip užmigimo trukmė, bendra miego trukmė bei miego efektyvumas.

Mokslininkai apklausė daugiau nei tūkstantį Norvegijos gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 50 metų. Respondentų klausta, ar jie naudojasi miego programėlėmis, kokia jų dabartinė miego būklė ir kokius teigiamus ar neigiamus pokyčius jie pastebi.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad amžius buvo svarbiausias veiksnys, formuojantis naudotojų patirtis. 18–35 ir 36–50 metų grupėse žmonės dažniau nurodė teigiamą poveikį – pavyzdžiui, geresnį miegą ir didesnį polinkį jį prioritetizuoti.

Vis dėlto tos pačios amžiaus grupės taip pat dažniau pripažino patiriančios stresą ir susirūpinimą. Tai leidžia manyti, kad jaunesni žmonės gali būti labiau pažeidžiami neigiamo skaitmeninės sveikatos informacijos poveikio.

Didžiausia rizika – prastai miegantiems

Tyrimo autoriai įspėja, kad pernelyg didelis susitelkimas į programėlės pateikiamus rodiklius gali pabloginti miego kokybę.

„Taip pat nustatėme, kad žmonės, turintys nemigos simptomų, buvo labiau linkę patirti neigiamą poveikį“, – sakė antrasis tyrimo autorius Karl Erik Lundekvam.

Anot jo, būtent šiai grupei miego programėlių grįžtamasis ryšys dažniau sukelia stresą ir nerimą. Nemiga sergantys žmonės neretai pasižymi padidėjusiu dėmesio nukreipimu į su miegu susijusius signalus ir stipresniu nerimavimu, o stebėjimo įrenginiai šiuos procesus gali dar labiau sustiprinti.

„Ragintume žmones, kuriems miego programėlės kelia daugiau streso, pasidomėti, kokius rodiklius jos matuoja ir kiek tie rodikliai yra tikslūs“, – teigė K. E. Lundekvam.

„Jei tai nepadeda nuraminti nerimo, vertėtų pagalvoti apie tai, kad naktį įrenginį nusiimtumėte arba išjungtumėte pranešimus“, – pridūrė jis.

Kartu mokslininkai pažymi, kad programėlių pateikiami duomenys gali tapti motyvacija formuoti sveikesnius miego įpročius – pavyzdžiui, prieš miegą mažinti laiką prie ekranų.